Iki XIX a. pabaigos tai buvo ištisai mišku apaugęs pusiasalis, apjuostas Neries vingiu. XIV – XIX a. Žvėrynas priklausė Radviloms, tai buvo didikų mėgstama medžioklės vieta. Vilniaus dalimi Žvėrynas tapo po baudžiavos panaikinimo, pradėjus pardavinėti Radviloms priklausiusį mišką. XIX a. pradžioje Žvėryno vakarinėje dalyje, prie dabartinės Birutės g. 40 pastatyta medinė dviaukštė Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a. pabaigoje Žvėryną paveldėjo paskutinė kunigaikščių Witgenšteinų palikuonė, kuri, kaip užsienietė, buvo priversta parduoti dalį savo valdų. 1891 m. Žvėryną nusipirko dvarininkas F. Bergas. 1892 m. jis pastatė medinį tiltą per Nerį ir sujungė Žvėryną su Georgijaus pr. (Gedimino pr.). Tais pačiais metais Žvėryną perpirko pirklys V. Martinsonas ir pradėjo masinio teritorijos dalijimo, išpardavimo ir užstatymo procesą. Teritorija buvo vieningai suplanuota ir užstatyta per kelis dešimtmečius. 1896 ir 1901 m. paruošti Žvėryno „parceliacijos“ planai sudalino teritoriją sklypais. 1906 m. į Žvėryną nutiestas mūrinis tiltas. Iki pirmo pasaulinio karo Žvėryne buvo išparduota dauguma sklypų. 1938 m. perspektyviniame miesto plane Žvėrynas buvo priskirtas gyvenamųjų rajonų tipui, kuriame dominuotų mūrinis užstatymas, medinius namus statyti uždrausta.
Pietinėje dalyje, vadinamojoje miško zonoje, pušyne, tarp gausių želdinių dideliuose sklypuose puošnius namus statėsi turtingesnieji vilniečiai. Šiaurinėje dalyje, arčiau Karoliniškių šlaitų, kūrėsi neturtingesni miestiečiai bei atvykėliai iš kaimų. Čia sklypai buvo mažesni, pastatai paprastesni, daugiausia orientuoti galu į gatvę, kas buvo būdinga valakiniuose kaimuose. Žvėryne dominavo sodybinis medinis mažaaukštis užstatymas. Vidutinis senojo užstatymo tankumas 20% – 30%, kampiniuose sklypuose ~40%. Mūriniai keliaaukščiai pastatai atsirado tarpukaryje.
Įgyvendinant Vilniaus senamiesčio atgaivinimo programos dalį „Bendruomenės ugdymas“, nuo 2006 m. pradėtas vertingų Žvėryno medinių namų atnaujinimas, kooperuojant savininkų ir savivaldybės lėšas. Pagal šią programą sutvarkyti vertingi mediniai pastatai Vytauto g. 27, Vytauto g. 63, Traidenio g. 35, Pušų g. 16.
https://vsaa.lt/sena/_medine_arch.html
Parengta Vilniaus medinės architektūros paveldo apsaugos strategija (išleistas strategiją apibendrinantis leidinys), išleistas bukletas „Vilniaus miesto medinių statinių tvarkymas”.
Tekstas: G. Filipavičienė, „Vilniaus miesto medinių statinių tvarkymas“, VSAA, 2006 m.
