Šnipiškių priemiesčio planą suformavo dviejų istorinių kelių trasos – Kalvarijų ir Ukmergės gatvės, atsiradusios dar XVI-XVII a. Šių kelių sankryžoje XVIII a. pastatyta barokinė Šv. Rapolo bažnyčia ir vienuolynas – dominuojantis architektūrinis ansamblis Šnipiškėse. Kalvarijų gatvės užstatymas perimetrinis, mišrus – yra medinių vienaaukščių namų, dviejų ir trijų aukštų plytų stiliaus pastatų.
“Pagal legendą Šnipiškių vietovės pavadinimas kilęs nuo Šnipio (Snipio), kuriam LDK Vytautas padovanojo Neries dešiniajame krante žemės sklypą. Istoriniuose dokumentuose šis priemiestis minimas nuo XVI amžiaus. Jis intensyviai plėtėsi 1536 m. pastačius tiltą per Nerį, vadinamą Žaliuoju. XVI a. pabaigoje dalis žemių čia priklausė Valavičiams, o vėliau atiteko LDK kancleriui L. Sapiegai. Nuo 1600 m. minima Šnipiškių (Ukmergės) gatvė. XVII – XVIII a. šiame priemiestyje buvo gausu plytinių ir keramikų dirbtuvių, be to, čia buvo degamos kalkės. Sprendžiant pagal XIX a. planus bei vietovės reljefą, dideliame plote į rytus nuo Kalvarijų gatvės bei į šiaurę nuo Ukmergės gatvės buvo molio ir kalkakmenio karjerai….” (A.S. Pilypaitis. Šnipiškių rajono natūrinės ekspertizės medžiaga, 1992).
Medinis užstatymas išliko kompaktiškoje struktūroje prie XIX a. susiformavusių gatvelių. Dabar išlikę mediniai pastatai daugiausia statyti XIX a.pabaigoje, XX a. pradžioje – dauguma 1880-1930 m. laikotarpyje. XX a. II-oje pusėje naujai suformuota Ukmergės gatvės trasa bei XXI a. pr. dešiniajame Neries krante pradėtos modernaus miesto centro statybos ryškiai įtakojo Šnipiškių rajono užstatymo struktūrą. Šnipiškės – viena konfliktiškiausių zonų Vilniuje. Čia saugomas smulkaus mastelio medinis užstatymas atsidūrė šalia aukštybinių 20-30 aukštų pastatų.
Tekstas: G. Filipavičienė, „Vilniaus miesto medinių statinių tvarkymas“, VSAA, 2006 m.
