2017-03-30 d. agentūroje įvyko pasitarimas – diskusija „Želdynai istorinėje aplinkoje“.
Diskusijos tikslas: išklausyti specialistų nuomones ir numatyti priemones Vilniaus senamiesčio želdynų būklei gerinti, nustatyti želdynų santykį su architektūra, pateikti galimus/reikiamus pavyzdinius želdynų tvarkymo būdus ir priemones, suformuoti pasiūlymus kaip pradėti ir palaipsniui sistemiškai įgyvendinti senamiesčio želdynų tvarkybą prie svarbiausių architektūros paminklų.
Susitikime dalyvavo: Giedrė Čeponytė (Vilniaus m. savivaldybės želdynų poskyris), Stasys Patkauskas (Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija), Alvydas Mituzas (Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga), Giedrė Godienė (Lietuvos geografų draugija), Algis Davenis (Lietuvos arboristikos centras), Janina Gadliauskienė (Vilniaus m. savivaldybės želdynų visuomeninė komisija), Deivydas Jonelis (asociacija „Gelbėkime Vilniaus medžius“), Antanas Stackevičius (draugija „Žaliuojanti Vilnija“), B. Grigaliūnaitė (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas), architektė Marija Ptašek, parkotvarkininkė Elena Brundzaitė Baltrus, meno istorikė Jūratė Markevičienė, architektūros istorikė Audronė Kasperavičienė, Gediminas Rutkauskas, Kęstutis Masaitis (Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra).
Diskusijos dalyviai išsakė šias pagrindines nuomones:
Miestų augalijos/želdynų vertė/ilgaamžiškumas priklauso nuo funkciškai motyvuoto projekto ir jo įgyvendinimo, jų tinkamos priežiūros ir augimo gerovės užtikrinimo. Blogai suprojektuoti ir prižiūrimi medynai nėra ilgaamžiai ir yra savo laikmečio atvaizdai, nes kiekvienu laikmečiu kinta požiūris į želdynus mieste;
Būtina pasinaudoti ankstesniais metais atliktais želdynų būklės tyrimų, planavimo bei tvarkybos poreikių analizės darbais, vertinant jų prasmę ir gretinant juos su šių dienų situacija bei poreikiais, pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, projektuojant ir prižiūrint želdynus mieste su požiūriu į ateitį;
Mieste yra tik nedidelė dalis istoriškai atsiradusių (suprojektuotų ir įrengtų) ir profesionaliai prižiūrimų želdynų. Juos reikia skirti nuo savaime atsiradusių ir neprižiūrimų augalų, kuriuos reikia inventorizuoti ir spręsti jų likimą;
Būtina įvertinti vertingų ir nevertingų, sergančių ar mechaniškai paveiktų medžių priežiūros kaštus bei naujų, tinkamų šiuolaikinei aplinkai medžių atsodinimo kaštus. Turi būti įvertnta artima ir tolima perspektyvos. Spręsti, ar tikslinga numatyti medynų kaitą;
Turi būti suformuotos principinės miesto savivaldybės administracijos nuostatos dėl medžių senamiestyje tvarkymo, vykdoma nuolatinė ir savalaikė medžių priežiūra, tinkama transformacija. Ją vykdyti turi profesionalūs specialistai. Visuomenė turi būti motyvuotai informuojama apie priimamus želdynų tvarkybos sprendimus.
Siūlymai:
Vilniaus miesto savivaldybės specialistams, pasitelkiant reikiamus ekspertus, ištirti želdynų, augančių greta lankomiausių architektūros paminklų, būklę ir jų tvarkybos poreikius bei kaštus, parengti ir pateikti šių konkrečių želdynų (medžių) tvarkybos priemones ir seką.
Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (VSAA) turi kreiptis į diskusijoje dalyvavusius asmenis, institucijų, dalyvavusių senamiesčio želdinių tvarkyboje vadovus bei ekspertus dėl informacijos kaupimo apie atliktus Vilniaus senamiesčio želdynų tyrimus, analizes, planavimo dokumentus.
VSAA turi inicijuoti ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentą dėl darbo grupės sudarymo, kuri, išanalizavusi anksčiau rengtas želdynų tyrimų ir planavimo medžiagas, jų aktualumą dabartiniu metu atliktų ir pateiktų Vilniaus senamiesčio želdynų būklės analizę, įvardintų problemas, jų sprendimo būdus, pateiktų sprendinius ir priemones ilgalaikei želdynų priežiūrai ir planavimui.
Darbo grupės atliktas darbas turi būti įtrauktas į Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Juose turi būti senamiesčio ir jį supančių želdinių tvarkymo dalys.
