Gegužės 22 d. Vilniaus rotušėje vyko seminaras „Urbanistinis paveldas ir vieša komunikacija“, skirtas Europos kultūros paveldo metų ir Flandrijos nacionalinės dienos paminėjimui Vilniuje.
Šiuolaikinė statyba istorinėje aplinkoje visada kelia daug prieštaringų klausimų. Vilniuje ši patirtis labai ribota ir kontroversiška. Siekiant geriau pažinti Europos patirtį viešai pristatant, aptariant ir įgyvendinant tokius projektus, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra drauge su Belgijos Flamandijos regiono vyriausybės atstovu Baltijos šalims ir Vilniaus savivaldybe (ROCK projekto grupe) surengė tikslinį seminarą „Urbanistinis paveldas ir vieša komunikacija“. Pagrindinis seminaro pranešėjas – Flandrijos regiono vyriausias architektas Leo Van Broeck demonstravo naujos aukštos kokybės architektūros pavyzdžius iš įvairių Europos istorinių miestų. Vilniaus miesto vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis pristatė kultūros paveldo apsaugą Vilniaus bendrojo plano kontekste. Leo Van Broeck pritarė M. Pakalnio teiginiui, kad svarbiausia yra išsaugoti urbanistinę miesto struktūrą (M. Pakalnis išskyrė 4 Vilniaus miesto struktūros tipus: Senamiesčio, Naujamiesčio, daugiabučių rajonų ir priemiestinių teritorijų), užtikrinant tvarų jos naudojimą.
Seminaro pranešimai (anglų kalba):
Van Broeck(1)
Van Broeck (2)
Ferguson_Architect in Vilnius
Pakalnis (1 dalis)_Miesto plėtra
Pakalnis (2 dalis)
Rutkauskas VSAA pranešimas
Bardauskiene_ROCK project experience
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė akcentavo, kad Vilniuje stokojama veiksmingo dialogo, pasitikėjimo ir supratimo tarp valdžios atstovų ir miesto bendruomenių, įskaitant ir profesines restauratorių ar meno istorikų bendruomenes. Mero patarėja Dalia Bardauskienė sakė, kad šioje srityje – niekada nėra atsostogų, reikia niekada nenustoti telkti bendruomenės paveldosaugos tikslams.
Pažangiųjų ES šalių patirtis rodo, kad visuomenės dalyvavimas ir viešumas planavimo procese išlieka labai svarbiu, todėl miestai tam skiria daug dėmesio. Visuomenės paveldosauginio ugdymo ir dalyvavimo procesams reikia nemažai laiko, o miesto planavimas ir statyba greitėja. Todėl visuomenės įtraukimą į šiuos procesus reikia nuolat kūrybiškai vystyti ir stiprinti.
Europos Parlamentas ir Taryba 2018 metus paskelbė Europos kultūros paveldo metais, kurių tikslas – paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti Europos bendrystės jausmą. Metų šūkis: „Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė“. Įvykusiame seminare buvo pristatyta Europos istorinių miestų tvarkybos patirtis, akcentuojant požiūrių kaitą Europos ir pasaulio ekonominės-socialinės ateities perspektyvų kontekste, iškelti Vilniaus miesto planavimo, tvarkybos ir paveldo apsaugos poreikiai.
Kultūros paveldas yra universali vertybė mums asmeniškai, bendruomenėms, visuomenei. Jis nėra tik „praeities reliktas“, – jo vertė kyla iš mūsų sąryšių su paveldu, mūsų nuovokos ir gebėjimo pritaikyti ir naudoti jį šiandienos poreikiams, užtikrinant darnų kultūros tęstinumą ir pažangą. Miestų paveldosaugoje tai neišsemiamų prieštarų erdvė, todėl tam reikalingas kuo atviresnis visuomenės dialogas.
