2019 m. liepos 1 – 19 d. buvo tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso Vokiečių g. 13A archeologiniai tyrimai. Tyrimus vykdė Jungtinė kultūros paveldo profesionalų komanda iš Lietuvos, Izraelio, ir Amerikos, Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
Didžiosios sinagogos teritorijoje per pastaruosius aštuonerius metus kelis kartus atlikti archeologiniai kasinėjimai. 2011 m. pavyko nustatyti buvusios sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių pastato fragmentų, detalių. 2016–2018 m. surasti žydų bendruomenei priklausiusių viešųjų pirčių pastato mūrų fragmentai, dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietos, atidengta Bima (centrinė religinių apeigų vieta). 2019 m. tyrimų tikslas – tęsti Didžiosios sinagogos liekanų tyrimą, tyrimai vykdomi moksliniais tikslais.
Liepos 17 ir 18 d. vyko viešos ekskursijos Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinių tyrimų vietoje Vokiečių g. 13A. Archeologų grupės vadovas Dr. Jon Seligman ir archeologas Justinas Račas papasakojo apie šių metų atradimus. Didžiausias netikėtumas – virš Bimos atrasta sudužusi memorialinė plokštė, skirta garbiam XVIII a. Vilniaus žydų bendruomenės gyventojui. Atkasti šiaurės vakarų įėjimo į Sinagogą laiptai, dar keletas išorinių Sinagogos sienų ir pirčių fragmentų.
Nuotraukose:
1) Dr. Jon Seligman (Izraelio senienų tarnyba) stovi buvusios Bimos vietoje ir pasakoja apie atidengtas kolonų liekanas. Sinagogos grindys buvo įgilintos 2 m žemiau dabartinio žemės paviriaus. Po Bima atrasta nedidelė rūsio celė. Rasta daug įvairių laikotarpių monetų, tame tarpe ir sidabrinių.
2) Bimos vietoje atrasta memorialinė XVIII a. plokštė su įrašu, sudėliota iš atrastų fragmentų. Įraše hebrajų kalba rašoma, kad Chaimas iš Vilniaus iškeliavo į šventąją žemę Jeruzalę ir ten mirė 1796 m. Plokštę donavo Vilniuje likę Chaimo sūnūs. Iki šiol apie šią plokštę buvo nežinoma.
3) Mėlynomis glazūruotomis plytelėmis buvo puoštos pirčių sienos (baltame fome ėjo mėlynų plytelių juosta).
4) Vakarinėje pirčių komplekso dalyje buvo moterų pirtys. Matomos XIX a. keramikinės grindų plytelės, likę po paskutinio pirties perstatymo XX a. pradžioje.
5) Sinagogos pietrytinės sienos fragmentas (šalia Žydų g.).
6) Svarbus atradimas – mėlynai (dangaus spalva) dažytų Sinagogos lubų fragmentai. Iki šiol nebuvo duomenų apie Sinagogos spalvas, nes fotografijos buvo tik juodai baltos.
Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos, esančios Vokiečių g. 13A – svarbi Vilniaus kultūros paveldo vertybė. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.
Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis (ritualiniais baseinais). Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Shulhoyf. 1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja sutvarkyti Didžiosios sinagogos aplinką. Jau baigiamas rengti Žydų istorinės gatvės atkūrimo ir sutvarkymo techninis projektas. Savivaldybė prisideda prie Archeologinių tyrimų viešinimo (parengė informacinį stendą apie tyrimus, organizuoja tyrimų pristatymus miestiečiams).
