Pasivaikščiojimas po XIX a. Vilnių

1) A.Sveikovskis (Albert Swieykowski). Vilniaus panorama. I dalis. 1865
Fotografuota nuo dešiniojo Neries kranto maždaug ties dabartiniu Lietuvos architektų sąjungos pastatu (Kalvarijų g. 1). Kairėje matome Gedimino pilies bokštą, kuriame tuomet veikė optinio telegrafo stotis, o telegrafas jungė Peterburgą, Vilnių ir Varšuvą. Kalno papėdėje – Bernardinų bažnyčios siluetas, o šalia – klasicistinė Šv.Onos bažnyčios varpinė, kuri buvo nugriauta 1870 m. Kairysis Neries krantas (dab. Žygimantų g.) apstatytas vienaaukščiais mediniais sodybinio tipo namukais. Jie neužstoja vaizdo į Katedrą ir Šv.Jonų bažnyčią.

2) Albert Swieykowski. Vilniaus panorama. II dalis. 1865
Antroje panoramos dalyje išryškėja kairiojo Neries kranto reljefas. Ant kalvos dominuoja Šv.Jurgio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, o pirmajame plane – medinės sodybos šlaitiniais stogais, nuo gatvės atitvertos tvoromis. Šiuo metu Šv.Jurgio bažnyčią užstoja krantinėje vėliau pastatyti 4-5 aukštų namai.

3) Albert Swieykowski. Vilniaus panorama. III dalis. 1865
Šis vaizdas jau neatpažįstamai pasikeitęs. Ten, kur šiuo metu stovi Operos ir baleto teatras, matome Dujų fabriką (su kaminu). Dujų fabriką įsteigė Peterburgo pirklys prancūzas A.Lalansas, kuris 1863 m. iš miesto dūmos gavo monopoliją organizuoti gatvių apšvietimą dujų žibintais. Dujų fabrikas nuo 1864 m. gamino metalinius dujų vamzdžius, kurie taip pat tiko ir miesto vandentiekiui.

4) Albert Swieykowski. Vilniaus panorama. IV dalis. 1865
Ketvirtojoje panoramos dalyje matome Žaliąjį tiltą, kuris buvo medinis ant mūrinių atramų. Tiltas daugelį kartų degė, ir vėl buvo atstatomas. Taip tiltas atrodė iki XIX a. pabaigos. Dešinėje – Šv.Jolūbo ir Pilypo bažnyčia.

5) Jozef Czechowicz. Žaliasis tiltas ir Šv. Rapolo bažnyčia. 1874
Matome Žaliąjį tiltą ir Šv. Rapolo bažnyčią dešiniajame Neries krante. Priešais bažnyčią – klebonijos namas, kuris nugriautas 1970 m. platinant Upės gatvę. Ant kalvelės – Šnipiškių Jėzaus koplytstulpis.

6) Jozef Czechowicz. Šnipiškių Jėzaus koplyčia. 1870 – 1880
Šnipiškių Jėzaus koplytstulpis buvo pastatytas 1710 maro metu. Koplytstulpis nugriautas ir kalva nukasta 1950 m., platinant Kalvarijų gatvę,

7) Tyburcy Chodžko. Raduškevičių rūmai Šnipiškėse. 1905
XX a. pradžioje čia jau stovėjo plieninių santvarų tiltas (sugriautas 1944 m.) 1894 – 1897 m. gydytojas H.Raduškevičius prie Žaliojo tilto pasistatė neogotikinius rūmus su bokšteliu. Rūmai nukentėjo I pasaulinio karo metu. 1962–1963 m. platinant Kalvarijų gatvę nugriauta beveik pusė rūmų (vakarinis korpusas ir šiaurinio korpuso vakarinė dalis).

8) Stanislaw Filibert Fleury. Katedros aikštė. 1890 – 1900
Katedros aikštė. XIX a. antroje pusėje ir XX. a pirmoje pusėje buvo galima nusisamdyti vežiką.

9) Jozef Czechowicz. Pilies skveras. 1870 – 1880

10) Albert Swieykowski. Generalgubernatūros rūmai (Prezidentūra).
1861 – 1866
Rusijos generalgubernatorius Vyskupų rūmuose įsikūrė 1795 m. Generalgubernatūros rūmų ansamblis (dab. Lietuvos Respublikos Prezidentūra) sukurtas 1824 – 1832 m. pagal architekto V.Stasovo projektas 1816 – 1820 m.). 1853 m. prieš generalgubernatoriaus rūmus įrengtas fontanas, kurį miesto valdžia dažnai atnaujindavo. Fontano baseinas buvo mūrinis, ištinkuotas cementu, išdažytas akmens spalvos aliejiniais dažais.

11) Vilhelm Zacharčik. Generalgubernatūros rūmai (Prezidentūra). 1866

12) Jozef Czechowicz. Pilies gatvė. 1870 – 1880

13) Jozef Czechowicz. Teatro skveras (Rotušės a.) 1870 – 1880
1845 m. Miesto rotušė buvo pritaikyta teatrui: iš didžiosios salės pašalintos kolonos, įrengta scena, priekinio fasado portike įmūryti laiptai į antrąjį aukštą. Nuolatinis Vilniaus teatras čia veikė 1845 – 1924 m. Skveras prieš teatrą apsodintas medžiais ir krūmais, aptvertas tvora.

14) Jozef Czechowicz. Didžioji gatvė. 1870 – 1880
Kairėje, pirmame rotušės aukšte matome daug mažų krautuvėlių su atskirais įėjimais. Atkreipkite dėmesį į kairįjį nuotraukos kampą, kur stovi kioskelis. Dabar čia 1950 statytas didelis gyvenamasis namas.

15) Vilhelm Zacharčik. Šv. Nikolajaus cerkvė. 1866
Cerkvės XIX a. buvo rekonstruojamos neobizantiniu arba pasak to meto spaudos „tikruoju rusišku“ stiliumi. 1865 m. šiame stiliuje perstatyta Šv.Nikolajaus cerkvė: priekyje pristatyta koplyčia su kupolu, perstatytas prieangis ir fasadai.

16) Vilhelm Zacharčik. Aušros vartų koplyčia. 1866
Aušros vartų koplyčia dabartinį vėlyvojo klasicizmo stilių įgijo 1829 m. (nuo 1671 m. koplyčia buvo medinė, nuo 1715 – mūrinė baroko stiliaus). Mūriniai laiptai į koplyčią pastatyti 1799 m.

17) Jozef Czechowicz. Vilniaus panorama nuo Išganytojo kalno. 1870
Šioje panoramoje matome 1865 – 1868 m. rekonstruotą Skaisčiausios Dievo motinos cerkvę. Nuotraukos centre - klasicistinė trijų aukštų Šv.Onos bažnyčios varpinė, kuri pastatyta 1802 m., o nugriauta 1870 m. tiesiant čia naują gatvę (dab. Maironio g.). Tuomet nugriauti ir Bernardinų vienuolyno vartai, kurie irgi stovėjo ant statomos gatvės trasos.

18) Jozef Czechowicz. Vilniaus bažnyčios nuo Pilies kalno. 1870
Šioje nuotraukoje matome naujai nutiestą gatvę (dab. Maironio g.), Šv.Onos bažnyčios varpinė jau nugriauta, o nauja varpinė – dar nepastatyta.

19) Jozef Czechowicz. Šv.Onos bžn. su varpine. 1874
Nauj neogotikinė Šv.Onos bažnyčios varpinė pastatyta 1874 m.

20) Jozef Czechowicz. Tiltai per Vilnią į Užupį. 1880
Pirmame plane matosi Užupio tiltas, kuris minimas jau nuo 1605 m. Nuo tada šioje vietoje stovėjo mediniai tiltai – vieni sudegė, kitus nunešė pavasariniai potvyniai. Dabartinis Užupio tiltas pastatytas 1901 m. Tolumoje matosi Malūnų tiltas. Prie Malūnų gatvės stovi dviaukštis bernardinių moterų vienuolynas, jo siena prie gatvės – aklina.

21) Jozef Czechowicz. Vilniaus geležinkelio stotis. 1870 – 1880
1860 m. iki Vilniaus nutiestas St.Peterburgo – Varšuvos geležinkelis ir į Vilnių atvyko pirmasis traukinys. Vilniaus geležinkelio stotis pastatyta 1862 m., per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai apgriauta, 1950 m. iš esmės perstatyta.