Užupio kalvystės muziejus

Adresas
Užupio g. 26-2, LT-01203 Vilnius
Tel. (8 5) 215 3757
Mob. tel. 8 698 14122
El. paštas info@vilniauskalviai.lt
www.vilniauskalviai.lt

Darbo laikas:
II–V 10:30–18:30
VI 10:30–16:00

Istorija ir veiklos pristatymas
Kalvystė – vienas seniausių amatų – sunkus, daug fizinių jėgų ir geros orientacijos reikalaujantis geležies menas. Net ir šiuolaikinių technologijų laikais pagrindinis įrankis – tvirtos kalvio rankos ir kūjis. Šio amato prasmė – daiktų gaminimas iš metalo. Žmogus, užsiimantis kalvyste, vadinamas kalviu. Pagrindinė kalvio įranga: priekalas, žaizdras, kūrenamas anglimi, dumplės, kūjis. Kalviai visose šalyse buvo gerbiami žmonės. Juk iš geležies rūdos gabalo, jie sugebėdavo sukurti daug nuostabių daiktų. Patys seniausi rasti geležies dirbiniai pagaminti prieš maždaug 4000 m. Kalvystės amatas tarnavo ir karaliaus dvarui, ir miestų, dvarų bei kaimų ekonomikai. Iki XIX a. antrosios pusės Lietuvoje kalviai daugiausia buvo svetimtaučiai. XIX a., be žydų tautybės amatininkų, Lietuvoje kalvyste vertėsi visų kaimyninių tautų žmonės – rusai, baltarusiai, lenkai, vokiečiai, latviai. Nuo XIX a. 8–9 dešimtmečių kalvyste vis dažniau ėmė verstis lietuviai. Ilgainiui kiekvienas miestas ir kaimas turėjo savo kalvius. Būdavo dviejų specializacijų kalviai: ūkio arba meno reikalams. XVIII a. pabaigoje, Lietuvą įtraukus į Rusijos imperijos sudėtį, metalo žaliava pradėta gabenti iš centrinių Rusijos bei Lenkijos karalystės gubernijų. Geležis nebuvo labai brangi, neretai buvo pigesnė už medieną. Po pramoninės revoliucijos kalvystė daugiausia orientuota
į dekoratyvinę taikomąją ir meninę gamybą.

Kalviškas dirbinys sušildytas jį pagaminusio meistro rankų
ir širdies šilumos, ko negali pakeisti net tobuliausių formų lazeriais pjaustyti arba staklėmis štampuojami gaminiai. Neturi jie tos šilumos, todėl metai iš metų ir įkuria savo žaizdrą kalvis, todėl ima į rankas kūjį ir reples. Muziejaus-galerijos-dirbtuvės tikslas – puoselėti, plėtoti ir saugoti senąsias kalvystės amato tradicijas, perduoti turimas žinias rodant ir pasakojant apie senojo amato subtilybes augančiajai kartai, atskleidžiant amato grožį ir tradicijų prasmę. Čia vilniečiai ir miesto svečiai supažindinami su kalvystės amato istorija, jo raida, demonstruojami unikalūs muziejiniai eksponatai nuo kalviškų vinių ir laimę nešančių pasagų iki subtilių žvakidžių ir kalviškos juvelyrikos pavyzdžių, suvenyrų. Rasite čia ir tai, kas įrašyta į UNESCO kultūros nematerialaus paveldo sąrašą – tik Lietuvoje išlikusių, pagonybės simboliais papuoštų ir senovės lietuvių pasaulėjautą perduodančių saulučių. Kryždirbystės istorijai atminti ir įprasminti veikia nuolatinė kryžių ir saulučių paroda. Ne mažiau kaip pusė apsilankiusiųjų – užsienio turistai, neslepiantys savo susižavėjimo pristatomu kalvystės amatu. Galerijoje pamėgo lankytis jaunavedžiai, kurie su vestuvių svita kala laimės pasagas, užsakomos mergvakarių ir bernvakarių šventės, jų metu pageidaujama pristatyti kalvystės amatus su praktiniais užsiėmimais. 2010 metais Lietuvos tautinio paveldo sertifikatas buvo suteiktas gaminamiems kryžiams, saulutėms ir tradicinėms antkapinių paminklų viršūnėms.

Amato demonstravimas
Amatas demonstruojamas antradieniais 14:00–16:00 val.
ir kiekvieną mėnesio pirmą trečiadienį 15:00–18:00 val.
Amatą demonstruoja jauna kalvė Aelita Kovalevskaja.

Mokomoji programa
Programa sudaryta pagal dvi amžiaus grupes – suaugusiesiems ir vaikams. Kiekvienai amžiaus grupei individualiai parengtos mokymo programos ir praktinės užduotys. Kalvio amato pagrindų ir praktinių įgūdžių moko profesionalus menininkas Raimondas Vaitkūnas
bei kiti profesionalūs įmonės kalviai. Kursai mokami. Ekskursijos priimamos iš anksto susitarus.

Steigėjai
UAB „Vilniaus kalviai“, kalvis Raimondas Vaitkūnas