Galerija „Sauluva“

Adresas
Pilies g. 36 / Literatų g. 3, LT-01123 Vilnius
Tel. (8 5) 212 1227
Tel./Faksas (8 5) 212 1696
El. paštas info@sauluva.lt
www.sauluva.lt

Darbo laikas:
I–VI 10:00–19:00

Istorija ir veiklos pristatymas
Margučiai ir verbos yra neatskiriami mūsų tautos Velykų šventės atributai. Kiaušinių marginimo paprotį turi ne tik lietuviai, bet ir daugelis kitų prosenoviškų tautų. Archeologai yra radę margučių, datuojamų III a. pr. Kr. Jie iškasti Arabijoje. Kiaušinius dažė ir graikai bei romėnai. Jie simbolizuoja gyvybės atsiradimą ir vaisingumą, gamtos prisikėlimą ir atsinaujinimą. Ilgus amžius margučiai buvo dažomi natūraliais dažais, iš gamtos išgaunant nuostabiausias spalvas. Dažus gamindavo
iš balų rūdos, ąžuolo ar juodalksnio žievės, svogūnų lukštų, ramunėlių, samanų, kmynų ir t. t. Cheminiai dažai atsirado tik XIX a. Margučiai buvo dažomi ne dėl grožio, o suteikiant tam simbolinę prasmę. Kiekviena spalva turėjo savo reikšmę. Margučiuose vyravo juoda, raudona, žalia, geltona ir ruda spalvos. Juoda spalva simbolizavo žemę motiną ir deivę Žemyną, raudona reiškė vaisingumą, gimimą ir gyvenimą bei deivę gimdytoją Ladą. Žalia spalva simbolizavo pavasario augaliją, javų daigus, mėlyna – dangų ir vandenį, geltona ir ruda – subrendusių javų derlių. Margučiai buvo puošiami augalų ir gėlių, dangaus kūnų raštais, drugeliais, zuikučiais, žalčiukais, driežiukais ir pan. Populiariausi tradiciniai iš žilos senovės atėję marginimo metodai vašku ir kiaušinio skutinėjimas.
Nuo senų laikų buvo tikima magiška verbų galia, galinčia apginti nuo ligų, gaisrų perkūnijos metu, piktų dvasių. Kaip ir kada atsirado Vilniaus verbos? Manoma, kad jos galėjo kilti iš senųjų Vilniaus amatininkų cechų procesijų puošybos. Pirmieji „dokumentai“, užfiksavę Vilniaus verbas, yra dailininko K. Rusecko paveikslas „Lietuvaitė su verbomis“, nutapytas 1847 m., ir lenkų etnografo O. Kolbergo straipsnis „Verbos“, šspausdintas 1866 m. Taigi galima teigti, jog verbos gyvuoja nuo XIX a. Nuo to laiko keitėsi jų formos, spalvų deriniai, tačiau iki šių dienų išliko volelinės, plokščiosios, rykštelinės. Vilniaus verbos – išskirtinė tautodailės rūšis, neturinti analogų pasaulyje. Intensyviai žemdirbystei netinkamuose laukuose išlikę daug natūralių augimviečių, kuriose verbų rišėjos renka reikalingą žaliavą.

Viena žymiausių margučių margintojų Marija Vaitkunskaitė-Banikonienė tautodailės galerijoje-dirbtuvėje „Sauluva“ demonstruoja ir moko kiaušinių marginimo vašku. Vinuką su mažyte galvute įsmeigia į pieštuką. Tai – darbo įrankis. Skardinėje ištirpinamas vaškas (ne parafinas!) ir laikomas ant silpnos ugnies. Įkaitinta vinuko (adatėlės) galvutė merkiama į ištirpintą vašką ir braukiama per kiaušinį – taip išgaunami norimi raštai ant kietai išvirto ir dar šilto kiaušinio. Kai vaškas sustingsta, kiaušinis dedamas į šiltus (ne karštus!) dažus. Po to vaškas nugramdomas arba pašildomas ir nuvalomas servetėle. Jei norima gauti kelių spalvų raštus, pirmiausia kiaušinis nudažomas šviesesne spalva (pvz., geltona), „išbraižomi“ raštai ir merkiama į tamsesnę spalvą. UAB „Sauluva“ galerijoje galima įsigyti gražiausių Vilniaus krašto ir Dzūkijos verbų, originalių judančių medinių žaislų. „Sauluva“ – viena seniausių liaudies meno galerijų Vilniuje, įkurta 1991 m., iki šiol puoselėjanti tradicinius Lietuvos ir Vilniaus krašto amatus. Savo srities aukščiausio lygio profesionalai demonstruoja gamybos procesą, moko visus norinčius išmokti šių amatų.

Amato demonstravimas
Žinoma Lietuvoje meistrė Marija Banikonienė kiaušinių marginimą vašku demonstruoja trečiadieniais 13:00–17:00 val.

Mokomoji programa
Suaugusiesiems ir vaikams – iš anksto susitarus, nemokamai mokoma marginti kiaušinius, rišti verbas.
Jei gamybos procese nori dalyvauti pats mokinys, jis turi turėti savo medžiagas (pvz., atsinešti paruoštus marginti kiaušinius) arba už jas sumokėti. Viską, ką sukuria mokydamasis, gali pasiimti.

Bendradarbiavimas ir ateities vizijos
Tautodailės galerija-dirbtuvė UAB „Sauluva“
turi partnerių Italijoje, Vokietijoje ir JAV.

Steigėjas
Algimantas Miknevičius (verslininkas)