VILNIAUS SENAMIESČIO ATNAUJINIMO AGENTŪRA

NAUJIENOS
SENAMIESČIO TVARKYMAS
BENDRUOMENEI
INFORMACINIS CENTRAS
AMATAI
TARPTAUTINĖ VEIKLA
SENAMIESTIS
KONTAKTAI
 



RYGOS CHARTIJA
DĖL AUTENTIŠKUMO IR ISTORINĖS REKONSTRUKCIJOS
KULTŪROS PAVELDO ATŽVILGIU


Mes, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos delegacijos, kartu su kolegomis iš ICCROM, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės, susirinkome 2000-siais spalio 23 – 24 d.d. čia, Rygoje, Latvijoje, į Regionalinę konferenciją – Dėl autentiškumo ir istorinės rekonstrukcijos kultūros paveldo atžvilgiu. kuri buvo inicijuota ICCROM, pakvietus UNESCO Latvijos Nacionalinei Komisijai ir Latvijos Valstybinei paminklų apsaugos inspekcijai, bendradarbiaujant su Pasaulio paveldo komitetu ir Latvijos sostinės kultūros fondu,

Pripažįstant
Kad tarptautinės nuomonės esmė išdėstyta Venecijos Chartijoje (1964) ir kituose ICOMOS doktrinų tekstuose,tarp jų Burra Chartijoje (1979), Florencijos Chartijoje, Lozanos Chartijoje (1990) ir Nara dokumente (1994), o taip pat UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijoje (1972) bei UNESCO Nairobi rekomendacijose (1976), nurodoma prielaida prieštaraujanti kultūros paveldo rekonstrukcijai,
Išskyrus
aplinkybes, kur rekonstrukcija yra būtina dėl vietos išlikimo; kur „vieta“ dėl pažeidimo ar pakeitimo yra nepilnos apimties; kur ji atgauna kultūrinę „vietos” svarbą; arba yra kaip atsakas į katastrofišką netektį dėl stichinių gamtos ar žmogaus veiklos sukeltų nelaimių,
Numatant, kad visada rekonstrukcija gali būti vykdoma be spėliojimo ar kompromiso in situ esančiose liekanose,ir kad bet kuri rekonstrukcija yra aiški, grįžtama, ir mažiausiai būtina išsaugojimui ir vietos parodymui

Pažymint
Kad ypatingai šalyse, kurios neseniai atgavo savo nepriklausomybę, rekonstrukcijos ir autentiškumo problemos tapo ypatingu rūpesčiu dėl dabar planuojamų ir įgyvendinamų gausių pasiūlymų

Sutinkame, kad
1. kultūros paveldo vertė yra kaip įrodymas apčiuopiamos ar neapčiuopiamos praeities žmonių veiklos, ir kad bet koks įsikišimas, netgi reikalingas išsaugojimui, neišvengiamai paliečia tą akivaizdžią kokybę, ir tokiu būdu jis turėtų būti minimalus.
2. kultūros paveldo priežiūra ir remontas turėtų būti pirminis uždavinys vykdant išsaugojimo darbus, pripažįstant, kad kiekvienas istorinis laikotarpis turi savo išskirtinį stilių, kuris nepakartoja anksčiau naudotą formalų žodyną ir raiškos priemones.
3. išsaugojimo darbų (ir/arba rekonstrukcijos) tikslas yra išlaikyti ir atskleisti su tuo susijusią kultūros paveldo reikšmę
4. autentiškumas – yra kokybės kriterijus, pagal kurį kultūros paveldo požymiai (tarp kurių projektavimas, medžiagos, meistriškumas, aplinka, funkcija, tradicijos ir dvasia) patikimai ir tiksliai liudija jų reikšmę.

Tikime, kad
5.
kultūros paveldo kopijavimas yra, apskritai klaidingas praeities liudijimo vaizdavimas, ir kad kiekvienas architektūros kūrinys turėtų atspindėti jo paties sukūrimo laiką, taigi dažnai architektūrinei situacijai derantis naujas pastatas gali įsijungti į aplinkos kontekstą,

bet
6.
esant išskirtinėms aplinkybėms, kultūros paveldo, prarasto, dėl stichinių gamtos ar žmonių veiklos sukeltų nelaimių, rekonstrukcija gali būti priimtina,
kada su tuo susijęs paminklas turi išskirtinę meninę, simbolinę ar aplinkos (miesto ar kaimo) reikšmę regiono istorijai ar kultūroms;
su sąlyga,
– kad yra atitinkama tyrimų ir istorinė dokumentacija (tarp jų ikonografinė, archyvinė ar natūros įrodymai);
– kad rekonstrukcija nefalsifikuoja viso miesto ar kraštovaizdžio konteksto; ir
– kad nebus pakeistas esantis reikšmingas istorinis audinys; ir
visada su sąlyga, kad rekonstrukcijos poreikis buvo nustatytas per išsamias ir atviras konsultacijas tarp valstybės ir vietos valdžios bei su tuo susijusios visuomenės

ir reikalaujame
7.
kad visos su tuo susijusios vyriausybės ir administracijos įjungtų šį dokumentą ir suteiktų jam prasmę valstybinėje ir vietos politikoje bei praktikoje, o akademinės institucijos įtrauktų jį į savo mokymo programas.

Rygos chartiją parašė Mokslinis komitetas, specialiai suburtas šiam tikslui Rygos konferencijos metu. Komiteto pirmininkas Janis Lejnieks (Latvija), nariai: Christopher Young, U.K., Gediminas Rutkauskas, Jonas Glemža (Lietuva), Hain Toss (Estija), Janis Krastins (Latvija), Vasily Chernik (Baltarusija), Evnika Liniova (Ukraina), Herb Stovel (ICCROM). Pagrindą Komiteto darbui sudarė projektai, kuriuos pateikė Janis Krastins, Herb Stovel ir Juris Dambis.




 

Stiklių g. 4, 01131 Vilnius, tel. (8 5) 212 2535, faksas (8 5) 262 9646, el.p. info@vsaa.lt