RYGOS
CHARTIJA
DĖL
AUTENTIŠKUMO IR ISTORINĖS REKONSTRUKCIJOS
KULTŪROS PAVELDO ATŽVILGIU
Mes, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos delegacijos,
kartu su kolegomis iš ICCROM, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės
Karalystės, susirinkome 2000-siais spalio 23 24 d.d. čia, Rygoje, Latvijoje,
į Regionalinę konferenciją Dėl autentiškumo ir istorinės rekonstrukcijos
kultūros paveldo atžvilgiu. kuri buvo inicijuota ICCROM, pakvietus UNESCO
Latvijos Nacionalinei Komisijai ir Latvijos Valstybinei paminklų apsaugos
inspekcijai, bendradarbiaujant su Pasaulio paveldo komitetu ir Latvijos
sostinės kultūros fondu,
Pripažįstant
Kad tarptautinės nuomonės esmė išdėstyta Venecijos Chartijoje (1964) ir
kituose ICOMOS doktrinų tekstuose,tarp jų Burra Chartijoje (1979), Florencijos
Chartijoje, Lozanos Chartijoje (1990) ir Nara dokumente (1994), o taip pat
UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijoje (1972) bei UNESCO
Nairobi rekomendacijose (1976), nurodoma prielaida prieštaraujanti kultūros
paveldo rekonstrukcijai,
Išskyrus aplinkybes, kur rekonstrukcija yra būtina dėl
vietos išlikimo; kur vieta dėl pažeidimo ar pakeitimo yra nepilnos apimties;
kur ji atgauna kultūrinę vietos svarbą; arba yra kaip atsakas į katastrofišką
netektį dėl stichinių gamtos ar žmogaus veiklos sukeltų nelaimių,
Numatant, kad visada rekonstrukcija gali būti vykdoma be spėliojimo
ar kompromiso in situ esančiose liekanose,ir kad bet kuri rekonstrukcija
yra aiški, grįžtama, ir mažiausiai būtina išsaugojimui ir vietos parodymui
Pažymint
Kad ypatingai šalyse, kurios neseniai atgavo savo nepriklausomybę, rekonstrukcijos
ir autentiškumo problemos tapo ypatingu rūpesčiu dėl dabar planuojamų ir
įgyvendinamų gausių pasiūlymų
Sutinkame,
kad
1. kultūros paveldo vertė yra kaip įrodymas apčiuopiamos ar
neapčiuopiamos praeities žmonių veiklos, ir kad bet koks įsikišimas, netgi
reikalingas išsaugojimui, neišvengiamai paliečia tą akivaizdžią kokybę,
ir tokiu būdu jis turėtų būti minimalus.
2. kultūros paveldo priežiūra ir remontas turėtų būti
pirminis uždavinys vykdant išsaugojimo darbus, pripažįstant, kad kiekvienas
istorinis laikotarpis turi savo išskirtinį stilių, kuris nepakartoja anksčiau
naudotą formalų žodyną ir raiškos priemones.
3. išsaugojimo darbų (ir/arba rekonstrukcijos) tikslas yra
išlaikyti ir atskleisti su tuo susijusią kultūros paveldo reikšmę
4. autentiškumas yra kokybės kriterijus, pagal kurį kultūros
paveldo požymiai (tarp kurių projektavimas, medžiagos, meistriškumas, aplinka,
funkcija, tradicijos ir dvasia) patikimai ir tiksliai liudija jų reikšmę.
Tikime,
kad
5. kultūros paveldo kopijavimas yra, apskritai klaidingas praeities
liudijimo vaizdavimas, ir kad kiekvienas architektūros kūrinys turėtų atspindėti
jo paties sukūrimo laiką, taigi dažnai architektūrinei situacijai derantis
naujas pastatas gali įsijungti į aplinkos kontekstą,
bet
6. esant išskirtinėms aplinkybėms, kultūros paveldo,
prarasto, dėl stichinių gamtos ar žmonių veiklos sukeltų nelaimių, rekonstrukcija
gali būti priimtina,
kada su tuo susijęs paminklas turi išskirtinę meninę, simbolinę
ar aplinkos (miesto ar kaimo) reikšmę regiono istorijai ar kultūroms;
su sąlyga,
kad yra atitinkama tyrimų ir istorinė dokumentacija (tarp jų ikonografinė,
archyvinė ar natūros įrodymai);
kad rekonstrukcija nefalsifikuoja viso miesto ar kraštovaizdžio konteksto;
ir
kad nebus pakeistas esantis reikšmingas istorinis audinys; ir
visada su sąlyga, kad rekonstrukcijos poreikis buvo nustatytas
per išsamias ir atviras konsultacijas tarp valstybės ir vietos valdžios
bei su tuo susijusios visuomenės
ir
reikalaujame
7. kad visos su tuo susijusios vyriausybės ir administracijos
įjungtų šį dokumentą ir suteiktų jam prasmę valstybinėje ir vietos politikoje
bei praktikoje, o akademinės institucijos įtrauktų jį į savo mokymo programas.
Rygos
chartiją parašė Mokslinis komitetas, specialiai suburtas šiam tikslui Rygos
konferencijos metu. Komiteto pirmininkas Janis Lejnieks (Latvija), nariai:
Christopher Young, U.K., Gediminas Rutkauskas, Jonas Glemža (Lietuva), Hain
Toss (Estija), Janis Krastins (Latvija), Vasily Chernik (Baltarusija), Evnika
Liniova (Ukraina), Herb Stovel (ICCROM). Pagrindą Komiteto darbui sudarė
projektai, kuriuos pateikė Janis Krastins, Herb Stovel ir Juris Dambis.