Vilniaus miesto savivaldybės Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programos dalyviai Kaziuko mugėje
Prosenoviškoji pagrindinių kalendorinių metų švenčių esmė nuolatinis sugrįžimas į pirmapradį laiką ir sakralinę erdvę (M. Eliadė). Tradicinė, jau net apie keturis šimtmečius gyvuojanti Kaziuko šventė Vilniuje įprasmina laiko tėkmę mieste-sostinėje, nuspalvina kasdienio gyvenimo pilkumą. Šventėje ritualiniais veiksmais sustiprinami saitai su gimtinės žeme, žmonėmis ir jų santarve, o laikas derinamas su kosminiu ritmu - pavasario pradžia.
Šiais metais į Kaziuko mugę ir vėl suvažiavo tautodailininkai ir amato meistrai iš visos Lietuvos. Galima pasidžiaugti, kad jų kūrybingu darbu išlaikoma senoji tradicija. įvairialypis jos savitumas ir individualumas. Kasmet randasi naujų originalių dirbinių, kyla jų meninis lygis. Tačiau nerimą kelia mugės ateitis, nes prekiaujančiųjų daugėjo, o šurmulio, linksmybių, muzikos vis mažėjo, nebeliko pastaraisiais metais gatvės vaidintojų, nebesigirdėjo folkloro kolektyvų, kaimo kapelų. Ar ne metas atidžiau pažvelgt į praeitį ir pradėti rengti amatų meistrų eisenas, nes amatai viena svarbiausių etninės kultūros sričių, beje, turinti geriausias perspektyvas išlikti ir atgyti.
Šių metų Kaziuko kermošiaus organizatoriai visus kvietė prisijungti prie karalaičio Kazimiero eisenos su marga kaip pati šventė svita, kuri kovo 1 dieną 12 val. nuo Savivaldybės aikštės, per Gedimino prospektą, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatves vedė į Tymo amatininkų turgų. Lietus visą diena nesiliovė, tačiau nesutrukdė kiekvienam rasti kuo kūną ir sielą pamaloninti, vidumi pavasarį pajusti.
Į šventinį dūzgesį Vilniaus gatvėse įsiliejo Vilniaus miesto savivaldybės Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programos dalyviai. Jie jau antri metai inicijavo ir patys buvo Kaziuko mugės eisenos šerdimi. Triukšminga eisenos kolona nusidriekė nuo savivaldybės aikštės, vedama Kalvelio, senuoju amatininkų globėju istoriniuose šaltiniuose įvardintu kaip Teliavelis. Iškiliai papuoštą karalaičio Kazimiero stovylą, darniai lydėjo specialiai iškilmėms skirtais rūbais pasidabinę Vilniaus amatininkai nešini savo cechų vėliavomis. Iš paskos ėjo jaunimas su verbomis ir Šv. Kazimiero simboliu lelijomis, juos lydėjo sargai - šarvuoti viduramžių kariai su net keliais slibinais, vikšriuku, orkestru, persirengėlių palyda, muzikuojančių studentų bei kt. dalyviais. Visa svita traukė link Tymo kvartalo, kad įpūstų gyvybės, šventinės nuotaikos ir šurmulio šiame vaizdingame miesto kampelyje, kuriame numatyta atkurti amatų miestelį su mokymo centru, dirbtuvėmis ir galerijomis. Amatininkai, savivaldybės programos dalyviai, apsistojo Tymo kvartale. Čia jie prekiavo, demonstravo savo amato subtilybes, šmaikštavo ir leidosi į derybas su pirkėjais.
Vilniaus dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programos dalyviai, padedant pagrindiniam šventės rengėjui Vyteniui Urbai, jau antrus metus surengia miesto Kaziuko šventės eitynes. Programoje dalyvaujantys tekstilininkai atnaujino karalaičio Kazimiero karūną ir drabužius. Eisenoje dalyvavo gausus būrys amatininkų kartu su savo pameistriais ir mokiniais, buvo nešamos spalvingos stilizuotos amatininkų vėliavos, kurias prieš pora metų siuvo ir vėlė Vilniaus dailės akademijos studentai. Eisenoje plazdėjo ir Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos vėliava.
Apeigų folkloro ansamblio Kūlgrinda jaunimas sukūrė, pagamino ir Šv. Kazimiero eisenos priekyje nešė įspūdingą mitinio Kalvelio, nukalusio Saulę ir įkėlusio ją į dangų, stovylą. Senovės lietuvių kalviai buvo visapusiški meistrai, todėl Kalvelis laikytinas visų amatų pradininku. Greta Gintaro galerijos vaidilutės degino ritualinę ugnį, o galerijos savininkas Kazimieras Mizgiris šią ugnį maitino smulkinto gintaro dulkėmis. Kūlgrindos vyrai - Kalvelio palyda, imituodama kūjų dūžius, mušė būgnus. Sustojus, ansamblis Kūlgrinda, būgnams pritariant, šoko apeigų sutartinę Kalveli, rytata.
Organizuoti teatralizuotą eiseną padėjo prof. Libertas Klimka, Vilniaus senamiesčio teatras, viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra ir kt.
Ateityje siektina, kad vienintelė iš seno išlikusi, linksma ir gyvybinga Vilniaus miesto tradicija - Kaziuko šventė, taptų ne tik miesto ir regiono, bet europinio masto švente. Tai ypač svarbu pasitinkant 2009-uosius metus.
Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra vienija ir aktyviai talkina Vilniaus miesto savivaldybės Dailiųjų amatų ir etnografinių verslų ir mugių programos bei Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos narių bendrai veiklai. Bendromis jėgomis kasmet bus gerinama šios šventės kokybė atgaivinant ir įdiegiant senuosius kultūrinius ir kuriant šiuolaikinius miesto šventės ritualus. Šiuo tikslu Vilniaus dailiųjų amatų asociacija ir Agentūra bendradarbiaus su daugiamečiais šventės rengėjais, Etnokultūros centru, etnokultūros ir šiuolaikinio meno kūrėjų grupėmis bei atitinkamomis organizacijomis kaimyninėse šalyse.