EN Text in English: https://www.vsaa.lt/en/architecture/
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, XIV a. kviesdamas amatininkus, pirklius ir vienuolius iš Vakarų Europos atvykti ir įsikurti Vilniuje, padėjo pagrindus būsimai miesto architektūros įvairovei. Gotikos architektūra pradėjo plisti XIV a. pabaigoje, o dar labiau įsigalėjo po 1387 m. Lietuvos krikšto, kai Vilniuje pastatyta pirmoji gotikinė katedra. Iki XVI a. klestėjusios gotikos išskirtiniai bruožai – raudonų degtųjų molinių plytų mūro sienos, puošyba profilinėmis plytomis, smailios arkos, bokšteliai, įvairūs skliautai (kryžminiai-nerviūriniai, žvaigždiniai, tinkliniai). Svarbiausi gotikiniai pastatai Vilniaus senamiestyje: Šv. Mikalojaus bažnyčia, Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ir vienuolyno ansamblis, Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė (atidengti gotikos fragmentai), gyvenamasis namas Pilies g. 12.
XVI a. renesansas pasiekė Vilnių per Valdovų rūmus, kai Žygimanto Senojo žmona Bona Sforca kartu su kraičiu atsivežė ir savo šalies architektus, menininkus, muzikantus, kulinarus, taip įnešdama Renesanso dvasios į vietinę kultūrą. Svarbius pastatus dažniausiai projektavo iš Italijos kviesti architektai. Renesansinius pastatus atpažįstame iš klasikinių formų, arkinių galerijų, atikų, pilkai ir baltai tinkuotų sienų, sgrafito ornamentų. Svarbiausi renesansiniai pastatai Vilniaus senamiestyje: Alumnatas, Radvilų rūmai, Mažoji gildija, Aušros vartai, dalis Vilniaus universiteto pastatų, atstatyti Valdovų rūmai.
Renesansą pakeitęs barokas XVII a. pradžioje Vilnių pasiekė kartu su jėzuitais, kurie pagal itališkus pavyzdžius statė puošnias barokines bažnyčias ir vienuolynus. Šis stilius, klestėjęs XVII–XVIII a., išsiskiria puošnumu, detalių gausa, įmantriais ornamentais, didingais bažnyčių ir rūmų tūriais. XVIII a. viduryje Vilniuje kūrusio architekto Jono Kristupo Glaubico dėka susiformavo savita Vilniaus baroko mokykla, padariusi įtaką viso regiono architektūros plėtrai. Svarbiausi Vilniaus baroko architektūros pavyzdžiai: Šv. Kazimiero bažnyčia, Šv. Teresės bažnyčia, Šv. Kazimiero koplyčia, Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė, Šv. Kotrynos bažnyčia, Misionierių Viešpaties Žengimo į dangų bažnyčia, Šv. Dvasios stačiatikių bažnyčia, Dominikonų Šventosios Dvasios bažnyčia, Bazilijonų Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vartai.
Klasicizmo stilius Vilniuje neatsiejamas nuo architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus darbų. Talentingas architektas studijavo Romoje ir Paryžiuje, grįžęs į Vilnių ėmė keisti miesto architektūrinį veidą, įvesdamas griežtas, simetriškas formas ir klasikines proporcijas. Svarbiausi jo projektuoti pastatai, išlikę iki mūsų laikų – Vilniaus rotušė ir Katedra. Klasicizmo architektūros stilius, kilęs iš antikinės architektūros, pasižymi darniomis proporcijomis ir simetrija. Kiti svarbūs klasicizmo architektūros pavyzdžiai: Prezidento rūmai, Chodkevičių rūmai (Vilniaus paveikslų galerija) bei kiti XVIII a. statyti rūmai. XIX a. Vilniuje pasirodė istorizmo architektūra, kuri atkartojo ir įvairiai derino ankstesnių stilių bruožus. Svarbiausi Vilniaus istorizmo architektūros pavyzdžiai: Nacionalinė filharmonija, Šv. Nikolajaus cerkvė, Pastatai Gedimino pr. 6 (Lietuvos bankas), Gedimino pr. 7 (ISM mokykla), Štralio namas (Pilies g. 26).
Daugiau apie Vilniaus architektūros stilius: https://www.vsaa.lt/architekturos-stiliai.pdf
Foto: Gediminas Pranckūnas