Šių metų lapkričio 12 dieną Vilniaus miesto savivaldybės Tarybų salėje vyko tarptautinė amatų konferencija „Tradicinės miestų amatininkystės puoselėjimas Lietuvoje 1995 – 2015 m. Tradicinių amatų mokymo ir parodų centro steigimo Vilniuje poreikiai ir galimybės“. Dalyvavo virš 100 dalyvių iš amatų ir kultūros bei turizmo centrų, galerijų ir dirbtuvių, amatų asociacijų ir mokyklų, universitetų iš visos Lietuvos.
Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius ir Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos prezidentė Indrė Rutkauskaitė.
Konferencijoje dalytasi mintimis apie pastarųjų dešimtmečių tradicinės amatininkystės atgaivinimą, tendencijas ir pasiekimus, apie mokymo centrų Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse patirtis. Pranešėjai pristatė, kaip veikia amatų centrai Lietuvos miestuose ir regionų centruose, kokia amatų, kaip smulkiojo verslo, dabartis ir ateitis. Buvo pabrėžiama, kad kiekviename regione ar mieste vystomi amatai yra tos vietovės vizitinė kortelė. Kalbėta, jog ne visuose centruose aktyviai vykdoma veikla ir tinkamai išnaudojamos patalpos; aptarta problema dėl meistro, pameistrio ir mokinio statuso ir veiklos. Trečioje konferencijos dalyje pristatyta tradicinės amatininkystės istorija ir patirtis Norvegijoje, apžvelgta tradicinių amatų mokymo sistema Švedijoje, kurioje veikia apie 150 valstybinių liaudies amatų mokyklų. Tačiau ir šioje šalyje amatininkui nėra lengva išsilaikyti iš savo amato. Todėl daugelis profesionalių amatininkų pusė dienos dirba kitose srityse, rašo apie amatus, kuria videofilmus, juos panaudodami rinkodarai. Švedijoje sukurta atvira amatininkų duomenų bazė, amatininkas, norėdamas būti toje bazėje, kasmet moka po 30 eurų. Kuriami klausimynai ir vykdomos amatininkų apklausos visais įmanomais pjūviais.
Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros pranešime pristatytos Tradicinių amatų mokymo ir parodų centro kūrimo Vilniuje ištakos ir galimybės. Jau konferencijos pradžioje LR Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė pabrėžė, kad amatų centras Vilniaus mieste reikalingas, tačiau jis turėtų telkti ne visos Lietuvos amatininkus, bet atstovautų regioninius amatus, centre vyktų istorinių amatų atgaivinimas ir mokymai. Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Dubauskaitė teigė, kad labai svarbu tinkamai pasirinkti centro kūrimo juridinę formą: lanksčiausia ir patogiausia veiklai vystyti būtų asociacija arba viešoji įstaiga. VšĮ Audimo manufaktūra direktorė Virginija Stigaitė sakė, kad amatų centrai yra labai reikalingi beglobiams žmonėms, kurie galėtų juose ne tik išmokti naujo amato, bet ir socializuotis visuomenėje. Keramiko Dainiaus Strazdo manymu Vilniaus amatų ir mokymo centras galėtų būti įsikūręs ir atokiau nuo Vilniaus.
Konferenciją užbaigė oficialus Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos „Senųjų amatų dirbtuvių“ atidarymas, knygų restauratoriaus Sigito Tamulio parodos pristatymas, skambėjo autentiška vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ muzika, susirinkusius sveikino Šešėlių teatras.
Konferenciją organizavo Vilniaus Dailiųjų amatų asociacija ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra.
Konferencijos rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos nariai.
Daugiau informacijos: https://www.vsaa.lt/_am_konf_2015.htm
