Kviečiame pasigėrėti dar niekur neeksponuotais Lietuvos klasikiniais vitražais Seimo II rūmų parodų galerijoje. Parodos pavadinimas „Legendos“ nusako, kad vitražų spindėjime glūdi paslaptis, simbolika, magija. Paroda įdomi darbų atlikimo technikomis, meistriškumu. Veiks iki vasario 28 d. kasdien 8–17 val.
Vitražų kūrimas buvo laikomas unikalia meno šaka ir įspūdingiausiu akcentu puošiant bažnyčias, didikų rūmus, visuomeninius pastatus. Vitražo klestėjimas Lietuvoje visu pajėgumu atsiskleidė sovietmečiu, maždaug 7-8 XX a. dešimtmečiuose. Pripažinti legendiniai to meto vitražo mokytojai ir kūrėjai S. Ušinskas, K. E. Šatūnas, G. L. Baginskienė, B. Bružas, A. Dovydėnas, E. Valiūtė, E. Morkūnas, E. Utarienė, A. Stoškaus ir kt. sukūrė ne tik daugybę originalių, įspūdingų mastų vitražų, tačiau kurdami eksperimentavo, ieškojo neatrastų technologinių sprendimų, darnaus architektūros ir monumentaliosios dailės santykio, kūrė vitražus pasaulinių parodų paviljonams. Luitinio vitražo technologija anuomet neturėjo analogų pasaulyje. Taigi sovietmečiu kurtas vitražas – kultūrinis pasaulinio lygio fenomenas.
Vilniuje stiklo amatas klestėjo nuo XVI a., čia kūrė vietiniai ir atvykę iš Europos meistrai – amatininkai. Todėl neatsitiktinai Stiklių gatvėje, UNESCO Pasaulio paveldo vietovėje, Vilniaus m. savivaldybė lengvatinėmis sąlygomis leido įsikurti „Vitražo manufaktūrai”. Ši galerija-dirbtuvė yra vienintelė veikianti ne tik Vilniuje, tačiau ir Lietuvoje, kurios pagrindinė veikla yra stiklo ir vitražo meno reprezentavimas, vitražo tradicijų, miesto urbanistinio paveldo atgaivinimas, tęsimas, bei konceptualių, eksperimentinių stiklo dirbinių kūryba ir eksponavimas. Mūsų dienomis vitražo padėtis pasikeitė, nors šis menas ir nėra užmirštas. Ryškėja trys svarbiausios vitražo problemos: vertinimo, išsamių tyrinėjimų, išsaugojimo.
