Daugelis Vilniaus senamiesčio gatvių veda į Rotušės aikštę, pagrindinės gatvės susikerta būtent šioje vietoje. Maždaug XV a. pagrindinių miesto kelių sankirta ir lėmė trikampės formos aikštės susiformavimą. Iš šiaurės atėjo kelias nuo pilių teritorijos (dabar Pilies ir Didžioji g.), iš vakarų ėjo kelias nuo Rygos (dabar Vokiečių g.), iš pietų – nuo Medininkų ir senųjų rusėnų žemių (Aušros Vartų g.). Rotušės aikštė niekada nebuvo užstatyta, tas žinoma iš atliktų archeologinių tyrimų, kurių metu po aikšte rasti tik keli nedidelių mūrinių pastatų fragmentai. XVI a. aikštėje vykdavo prekyba, buvo atliekamos viešosios bausmės, stovėjo „gėdos stulpas“. XIX a. aikštė buvo aptverta tvora, apsodinta medžiais, tuo metu Rotušės pastate buvo miesto teatras. 2005 m. Rotušės aikštė pertvarkyta, įrengtas naujas grindinys, suolai, fontanas, pasodinti medžiai. Aikštėje vyksta renginiai miestiečiams.

Vilniaus rotušė ne visada atrodė kaip dabar, pastatas ne kartą perstatytas, tačiau visuomet stovėjo toje pačioje vietoje. Seniausias rotušės pastatas minimas nuo 1503 m., tuo metu jo pagrindinis įėjimas ir aikštė žvelgė į Šv. Kazimiero bažnyčią. Rotušėje dirbo miesto valdžia, anuomet vadinta magistratu, čia vykdavo teismai, pirklių tarybos posėdžiai, būdavo įvertinamos ir apmokestinamos prekės, saugomi svarbiausi miesto dokumentai ir ginklai, požemiuose veikė miesto kalėjimas. Dabartinę klasicistinę išvaizdą rotušė įgavo 1799 m., atlikus rekonstrukciją pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą. Pastato išorė išliko beveik nepakitusi iki mūsų dienų. Šiame pastate 1845 – 1925 m. veikė miesto teatras, vėliau jis kurį laiką buvo apleistas. 1944 – 1995 m. rotušėje veikė Lietuvos dailės muziejus, o nuo 1999 m. įsikūrė viešoji įstaiga „Vilniaus rotušė“, skirta sostinės kultūros pristatymui: čia rengiamos parodos, koncertai, konferencijos, reprezentaciniai renginiai. Daugiau informacijos: https://www.vilniausrotuse.lt/lt/renginiai

Dabartinėje Salomėjos Nėries gimnazijos vietoje, dabar nebeišlikusiuose buvusiuose Sapiegų rūmuose, anksčiau, nuo 1844 m., veikė Vilniaus magistratas. Carinės Rusijos valdymo metu, 1840 m. panaikinus Lietuvos statutą ir Vilniui netekus Magdeburgo teisių, buvo panaikinta miestiečių savivalda. Nuo to laiko miesto valdžia ne kartą keitė pavadinimą (dūma, miesto valdyba, deputatų taryba) bei būstinės vietą.

Gedimino pr. 35 pastate 1944 – 1990 m. buvo įsikūrusi miesto valdžia – Vykdomasis komitetas ir deputatų taryba. Šį moderno stiliaus pastatą 1913 m. pastatė visuomeninė organizacija – Pirklių klubas, kuriam tuo metu priklausė turtingiausi vilniečiai, tame tarpe ir pastato architektas M. Prozorovas. Pastato bokštelį puošia atkurta dangų laikančio Atlanto skulptūra. Restauruotas pastatas vėl vadinamas Pirklių klubu, dabar jis naudojamas komercinėms paskirtims.

Nuo 1990 m. gyventojų ketveriems metams renkamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sudaro 51 narys, jai vadovauja miesto meras. 1990 – 2004 m. Savivaldybė buvo įsikūrusi Gedimino pr. 9 pastate. Tai neobarokinių formų pastatas, buvę Grafo Dimitrijaus Mauroso namai, statyti 1881 m. Po 2004 m. pastatas rekonstruotas, panaikinant koridorių sistemą ir vidaus kiemą; dabar čia prekybos centras „Gedimino 9“.

Nuo 2004 m. Vilniaus miesto savivaldybė įsikūrė moderniame 20-ies aukštų pastate Konstitucijos pr. 3. Šalia esančią Europos aikštę supa prekybos centras „Europa“ ir 33 aukštų verslo centras „Europa“ – aukščiausias pastatas Baltijos šalyse.