Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vienuolynas – vienas iš svarbiausių Vilniaus senamiesčio architektūros ansamblių, lėmusių šios Pasaulio paveldo vietovės struktūrą. 500 metų istoriją menančią bažnyčią būtinai reikėjo tvarkyti dėl kritinės būklės: stogo danga buvo pažeista korozijos, į vidų patenkanti drėgmė ardė pastato sienas bei kėlė grėsmę vertingai sieninei tapybai.
Mūrinės cerkvės ir vienuolyno ansamblis pradėtas formuoti XVI a. pradžioje Vilniaus kašteliono ir LDK etmono, stačiatikio Konstantino Ostrogiškio iniciatyva. 1607 m. į šią vietą atsikėlus bazilijonams, Vilniaus Bazilijonų vienuolynas tapo unitų bažnyčios ir 1617 m. įkurtos Bazilijonų Švč. Trejybės provincijos centru. 1760 m. gaisrui smarkiai suniokojus ansamblį, jo atstatymo darbams vadovavo žymiausias LDK vėlyvojo baroko architektas J. K. Glaubicas. Lietuvai patekus į carinės Rusijos imperijos sudėtį, bazilijonų šventovėje įkurta stačiatikių Apreiškimo cerkvė ir seminarija. XIX a. architektas N. Čiaginas atliko rekonstrukcijas, suteikusias pastatui stačiatikių maldos namams būdingų bruožų. 1919 m. vienuolynas perduotas katalikiškai Šv. Vincento Pauliečio draugijai. 1992 metais ansamblis grąžintas unitams. Šiandien čia įsikūrusi Švč. Trejybės rytų apeigų bendruomenė, buvusio vienuolyno patalpose gyvena vienuoliai bazilijonai, bažnyčioje pamaldos vyksta ukrainiečių kalba. Lietuvoje priskaičiuojama vos apie 150 aktyvių unitų bažnyčios narių, todėl be valstybės pagalbos jie nėra pajėgūs atlikti tokio masto bažnyčios tvarkybos darbų. Bažnyčios sutvarkymas ir išsaugojimas unitų bendruomenei yra nepaprastai reikšmingas.
Šiuo metu Švč. Trejybės bažnyčioje vykdomi stogo ir fasadų tvarkybos: restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo darbai. Šiais darbais, kuriuos finansuoja Kultūros paveldo departamentas, siekiama maksimaliai išsaugoti objekto vertingąsias savybes – architektūrinę išraišką ir detales, konstrukciją ir medžiagiškumą.
Stogo atnaujinimas prasidėjo 2014 m., o fasadų tyrimo ir tvarkybos darbai vykdomi nuo 2016 metų pradžios. Tvarkybos darbus vykdo UAB „Tarda“, darbai vykdomi etapais. 2016 m. restauruotas šiaurinis fasadas, jame eksponuoti pirmojo statybos laikotarpio – gotikinės cerkvės mūro fragmentai, restauruotas vieno barokinio bokštelio lipdybinis ir polichrominis dekoras (iliuzinė tapyba nišose – langų imitacija) bei kupoliukas. Projekto vadovė – architektė restauratorė Audra Šolienė, polichrominį dekorą restauravo meistras Šarūnas Juršėnas, o lipdybą – Rūta Glinskytė ir Ramunė Balandžiūnienė. Bažnyčios kompleksiniai tyrimai dar devintajame dešimtmetyje atlikti tuometinio Paminklų restauravimo instituto specialistų, vadovaujant architektei Alinai Samukienei. Prieš rengiant fasadų restauravimo darbų projektą reikalingus papildomus tyrimus atliko tyrėjai architektai Robertas Zilinskas, Elena Kazlauskaitė, chemikė Asta Grubinskaitė.
2014 m. bažnyčioje greta pagrindinio altoriaus atrasta kripta su XVII–XVIII a. vienuolių, įžymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikais. 2015 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto archeologai pradėjo šios kriptos kompleksinius archeologinius-antropologinius tyrimus: ištirti 53 karstai su palaidojimais, atrasta ir mumifikuotų palaikų.
Daugiau apie tyrimus rūsyje
