Praūžė 2019 m. Kaziuko mugė, šurmuliavusi 3 pirmąsias kovo dienas. Sugužėjo amatininkai iš visų Lietuvos kampelių ir kaimyninių šalių: Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir Ukrainos. Buvo net 1300 amatininkų prekyviečių. Didžiausia šių metų mugės naujiena – 4 m aukščio tiltas per Gedimino pr., iškilęs prie Vinco Kudirkos aikštės.
119 amatininkų – keramikų, stiklių, medžio drožėjų, audėjų ir kitų – susibūrė į amatų Kūrėjų meistrų respubliką, kurioje buvo prekiaujama tik originaliais pačių pagamintais kūriniais. Tarp jų buvo įsikūrę ir Vilniaus miesto savivaldybės Dailiųjų amatų programos dalyviai, nusipelnę meistrai. Jie, nešini savo amatų vėliavomis, paskelbė Kaziuko mugės atidarymą bei nuspalvino šventinės mugės eitynes. Garsus Vilniaus puodžių cecho meistras Dainius Strazdas amatininkų vardu ant Kaziuko mugės tilto sveikino visus mugės dalyvius. Agentūrai inicijuojant mugės atidarymo metu buvo priminta, kad Kaziuko mugė vyksta Vilniaus istoriniame centre, kuris šiemet švenčia 25-ių metų sukaktį, kai buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Baltijos gintaro meno centro kolektyvas šventės atidarymo metu laimino gintarų ugnimi mugės dalyvius ir lydėjo eiseną. Eisenoje dalyvavo garsūs menininkai-stikliai iš Baltarusijos, taip pat svečiai iš Japonijos, besidomintys tekstile ir bendradarbiaujantys su galerija-dirbtuve „Jūratės manufaktūra“.
Kaziuko mugė – unikalus ir didžiausias lietuvių etninės kultūros renginys ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Kaziuko mugei daugiau kaip 400 metų. Tai tradicinių amatų meistrų šventė, kurios kilmė susijusi su karalaičio Šv. Kazimiero kultu. Jau nuo 1604 -ųjų vykdavo bažnytinės procesijos Vilniaus senamiesčio gatvėmis, vadinami kermošiai, įvairios linksmybės, žaidimai. Anų laikų Kaziuko mugės vietos dėl įvairių priežasčių buvo kilnojamos – vienu metu vyko Katedros aikštėje, vėliau buvo perkeltos į Lukiškių aikštę, Kalvarijų turgavietę. Sovietmečiu mugei teko susigūžti, tačiau Vilnijos krašto žmonės nepamiršo senosios tradicijos. Profesorius L. Klimka teigia, kad visais laikais „ko jau ko, bet liaudiško humoro ir muzikavimo mugėje tikrai nestokota“. Blėstant senosioms šventės tradicijoms, jas vėl prisimindavo ir atgaivindavo Vilniaus studentija, teatro artistai. Palaipsniui senoji Kaziuko mugės nuotaika sugrįžo tik 1991 m., kai buvo leista prekiauti senamiesčio gatvėse ir aikštėse.
2008 m. į šventinį Kaziuko mugės dūzgesį Vilniaus gatvėse įsiliejo Vilniaus miesto savivaldybės Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programos dalyviai, Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos nariai, kurie kartu su Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra inicijavo ir atkūrė senąją Kaziuko mugės eiseną, ir panaudoję Vilniaus dailės akademijos studentų iš vilnos nuveltas amatų vėliavas buvo Kaziuko mugės eisenos šerdimi. Vėliau buvo sukurtos ir pasiūtos profesionalesnės amatų vėliavos, su kuriomis Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos dalyviai kasmet dalyvauja Kaziuko mugės atidaryme ir eisenoje.
Daugiau informacijos:
Irena Sakalauskienė, 8 5 2122535
