2024 m. minime 30-metį, kai Vilniaus istorinis centras (Senamiestis) buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kiekvienas karas palieka pėdsakus. Kulkų ir sprogimų skeveldrų suvarpytos sienos, minų ir artilerijos bei tankų sviedinių pataikymai, nuo gaisro kilusių liepsnų sutrupėjusios plytos ir išsilydęs tinkas. Tai dar galima pamatyti mieste, nes Antrasis pasaulis karas Vilniui turėjo didelių neigiamų ir negrįžtamų padarinių.
Atsekti kurios kariuomenės (vokiečių ar rusų), Birželio sukilimo dalyvių ar partizanų (sovietų ar lenkų) palikti karo pėdsakai yra sudėtinga, bet įmanoma.
Mūšiai mieste vyko 1941 m. birželio 22-24 d., kai vokiečių kariuomenei artėjant prie Vilniaus prasidėjo sukilimas ir 1944 m. viduryje, kai prie miesto priartėjo frontas. Būtent 1944 m. liepos 6–13 d. Vilniuje vyko intensyviausi mūšiai tarp trijų valstybių – Vokietijos, Sovietų Sąjungos ir slaptos lenkų karinės organizacijos, pavaldžios Lenkijos vyriausybei Londone, Armijos Krajovos – karinių pajėgų. Kiekviena jų turėjo skirtingus tikslus, skirtingas kovos strategijas ir priemones.
Vilniaus miesto Vyriausiojo architekto valdybos architektas Zygmuntas Mečislovas Čaikovskis (1887–1950) iš miesto vykdomojo komiteto gavo nurodymą nustatyti padarytos žalos dydį. Užduotį pradėjęs vykdyti 1944 m. rugpjūčio 1 d. Z. M. Čaikovskis su suburta specialistų komanda suskaičiavo, kad mieste nepataisomai nukentėjo 1118 namų.
Liepos 5 d. 17.00 val. VSAA salėje (Stiklių g. 4) paskaitoje apie tai kalbės Doc. Dr. Juozapas Blažiūnas.
Dėl riboto vietų skaičiaus, prašome registruotis į paskaitą: https://forms.gle/fHd93JNETYX3zxBz5
Jei smarkiai viršysime savo galimybes priimti klausytojus, tai paskaitą kartosime šiek tiek vėliau po kelių savaičių.
