2018 m. rugsėjo 11 d. agentūroje vyko Šv. Onos skvero sutvarkymo pirminių idėjų pristatymas, kurio metu buvo diskutuojama ir apie želdynų bei architektūros santykį mieste. Renginys skirtas paminėti Pasaulio paveldo miestų organizacijos (OWHC) Solidarumo dieną (rugsėjo 8 d.).
Ši vieta – priešais Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblį – yra viena iš svarbiausių ir turistų labiausiai lankomų vietų. Sutvarkymo idėjas pristatė SĮ „Vilniaus planas“ architektas Vincas Brezgys. Jis siūlė palikti esamus skvere medžius; skverą įrengti keliais lygiais, dalyje naujo grindinio eksponuoti fragmentą autentiško grindinio, o buvusio varpinės bokšto pamatus pažymėti kontūrais, įrengti suoliukus, apšvietimą. VSAA architektė Jūratė Raugalienė pristatė Šv. Onos skvero urbanistinę istoriją, iliustruodama ikonografine medžiaga ir senais planais, priminė, kad dabartinės skvero ribos suformuotos XIX a. antroje pusėje, nugriovus klasicistinę Šv. Onos bažnyčios varpinę, nutiesus dabartinę Maironio gatvę. 2017 m. gruodžio pradžioje atlikti šios teritorijos archeologiniai žvalgybiniai tyrimai (Tyrimų pažyma).
Susirinkimo dalyviai siūlė didinti skvero plotą, ieškant patogesnės nei trinkelės medžiagos bei naikinti parkavimo vietą. Taip pat siūlė Talino patirtimi neįrenginėti bordiūrų, nestatyti šiukšliadėžių prie suoliukų, įrengti terasą vasaros kavinei, įrengti geriamo vandens kolonėlę bei dar paieškoti sprendimų dėl jaukesnio skvero įrengimo. Pastebėjo, kad šviestuvas prie Maironio gatvės tamsiuoju paros metu trukdo fotografuoti.
Savivaldybės atstovai pritarė dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus mažinimo, o dėl vasaros kavinės informavo, kad Savivaldybėje jau buvo priimtas sprendimas neįrenginėti čia vasaros kavinių dėl buvusių šioje vietoje kapinių.
Idėjos dėl želdinių:
Bernardinų vienuolynas su bažnyčiomis priešais Šv. Onos skverą yra svarbiausi architektūros paminklai, todėl siūlyta formuoti aikštę be medžių, tokią, kaip matome XIX a. graviūrose. Daugelio manymu turi dominuoti architektūrinis ansamblis, todėl medžių priešais ansamblį iš viso neturėtų būti, nes turistai atvažiuoja į Vilnių pasigrožėti architektūros paminklais, o ne medžiais. Pastebima, kad medžių lapija užstoja ir Trijų Kryžių kalną, o uosis augantis viduryje aikštės užstoja Šv. Jono bažnyčios rytinio frontono vaizdą. Tačiau dalis žmonių abejojo dėl medžių šalinimo ir siūlė gerai apgalvoti dėl augmenijos tvarkybos. Medžių teikiamas pavėsis vasarą yra naudingas. Pritarta siūlymui pašalinti savaiminius, nevertingus medžius prie tvoros sklypo šiaurinėje pusėje, bei numatyti vietas gėlynams.
Nuspręsta dar kartą organizuoti pristatymą visuomenei, pakviečiant gyventojus, gidus, apželdinimo ir kraštovaizdžio specialistus. Kitas svarstymas numatomas spalio viduryje, laiką paskelbsime prieš 2 savaites.
Aikštė prieš Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblį susiformavo XIX a. antroje pusėje, kai buvo nugriauta klasicistinė Šv. Onos bažnyčios varpinė, šventoriaus ir kapinių tvoros bei nutiesta nauja (dabartinė Maironio) gatvė. Aikštė apjungė ir kitus svarbius architektūros paminklus – Šv. Mykolo bažnyčią, Kristaus laiptų koplyčią drauge su neogotikine Šv. Onos bažnyčios varpine.
Tikėtina, kad šioje vietoje gyventa jau XIV amžiaus pabaigoje – XV amžiuje, tačiau tai patvirtinančių radinių kol kas nerasta. Iš istorinės medžiagos ir archeologinių tyrimų žinoma, kad čia būta laidojimo vietos – manoma, vokiečių katalikų Šv. Onos brolijos, kapinių. 2017 m. vykdytų archeologinių tyrimų metu aptikta 17 ar 18 apardytų, XVII – XVIII amžiais datuojamų kapų, daug žmonių kaulų iš suardytų kapų, kitų (XVI?) XVII – XX amžiais datuojamų radinių. Tyrimų metu aptikta XVII amžiaus pirma puse datuotų mūrinių konstrukcijų – bernardinų vienuolyno varpinės fragmentas ir kryžiaus ar koplyčios pamato fragmentas. Bernardinų kapinės čia buvo iki 1832 m.
Statant naują varpinę XIX amžiaus pradžioje į jos struktūrą greičiausiai buvo įjungti ankstesni mūrai. M. Šulco suprojektuota klasicistinė varpinė pastatyta 1802 metais, o nugriauta 1870 metais, tiesiant dabartinę Maironio gatvę. Ši varpinė užfiksuota keliose to meto fotografijose ir grafikos darbuose. XIX a. grafikos darbuose matom, kad buvusi šventoriaus aikštė priešais Šv. Ono ir Bernardinų bažnyčias buvo išgrįsta akmeniniu grindiniu. 2017 m. archeologinių tyrimų metu grindinys atkastas 45 – 55 cm gylyje nuo esamo žemės paviršiaus.
