VILNIAUS SENAMIESČIO ATNAUJINIMO AGENTŪRA

NAUJIENOS
SENAMIESČIO TVARKYMAS
BENDRUOMENEI
INFORMACINIS CENTRAS
AMATAI
TARPTAUTINĖ VEIKLA
SENAMIESTIS
KONTAKTAI
   



Tautodailininko Klaido Navicko dirbtuvė-salonas

Adresas
J. Basanavičiaus g. 29, LT-03109 Vilnius
Mob. tel. 8 686 10804
Mob. tel. 8 687 90650
El. paštas info@klaidaspapercuts.lt
www.klaidaspapercuts.lt

Darbo laikas:
I,IV 17:00–20:00
II,III,V 16:00–20:00
VI,VII iš anksto susitarus


Istorija ir veiklos pristatymas
Popieriaus karpinių pradmenų Rytų šalyse randama jau prieš du tūkstantmečius, o siluetiniai popieriaus karpiniai į Europą atkeliavo XVII a. Tačiau be popieriaus nebūtų karpinių. Popierius, kokį mes turime šiandien, buvo pradėtas gaminti Kinijoje. Jau Han periodu, 207 m. prieš Kristų, minimos popieriaus gamybos technologijos, o rastas popieriaus masės smulkinimo mašinos brėžinys – nubraižytas 105 m. po Kristaus gimimo. Popieriaus gamyba, kartu ir karpiniai iš Kinijos pirmiausia pasiekė Korėją, Japoniją, Nepalą, o apie 751 m. ir arabų valstybes. Arabai Šilko keliu per Siriją, Turkestaną išplatino popierių Europoje.
XVII a. siluetiniai popieriaus karpiniai iš Persijos atkeliavo į Europą. Lietuvoje ši meno šaka itin išpopuliarėjo XIX a. pradžioje. Miesto, o dar dažniau kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų bei veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais – užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas. Specialūs karpiniai su paukščių, arklių, obuolių, varpų ir kitais atvaizdais būdavo kuriami vestuvėms, jaunavedžių sėdimai vietai papuošti.
Tai simbolizavo turtą, gerovę, vaisingumą. Staliai ir dailidės puošdami namus langinėmis, stoglentėmis, gamindami baldus ar droždami krikštus neapsieidavo be karpytų lekalų. XX a. karpymas buvo primirštas. Karpymą Lietuvoje atgaivino, išpuoselėjo ir pavertė jį menu šviesios atminties tautodailininkė Julija Daniliauskienė.
1966 m. įkūrus Lietuvos tautodailininkų sąjungą, atgimė meniniai popieriaus karpiniai, o 1981 m. Vilniuje buvo surengta pirmoji respublikinė popieriaus karpinių paroda. Tautodailininko Klaido Navicko dirbtuvėje-salone ne tik plėtojamas karpinių menas, bet ir raižoma, o Emilija Navickienė mezga raštuotas pirštines. Tai subtilūs ir unikalūs amatai, reikalaujantys kruopštumo, kantrybės ir atimantys daug laiko. Todėl kūriniai ir dirbiniai nėra orientuoti į masinį kūrimą/gamybą ir pardavimą.
Per metus iškarpoma apie dešimt popieriaus karpinių (50x50 cm ir didesnių), apie 200 atvirukų, išraižomi 1–2 raižiniai, numezgama apie 100 pirštinių, tačiau sudalyvaujama dešimtyse parodų bei keliuose miesto, šalies ar tarptautiniuose renginiuose. Karpinių meistras mėgsta karpyti pasakų motyvais. 2010 m. sukurtas 50 darbų ciklas apie mitologines dievybes „Senieji mūsų dievai, dievybės“. Paroda rodoma Lietuvos muziejuose. Po Lietuvą keliauja dvi knygos „Klaido Navicko karpiniai“ ir „100 Emilijos Navickienės pirštinių“ bei paroda, skirta Žalgirio mūšio paminėjimui, „Žygio dainos“.

Amato demonstravimas
Penktadieniais nuo 17:00 val. demonstruojamas karpymo menas ir mokoma jo. Karpymo meną demonstruoja tautodailininkai Klaidas Navickas ir Eglė Beinorienė.

Mokomoji programa
Į pamokėles registruojamasi iš anksto. Popieriaus karpinių ir medžio raižymo bei spaudų darymo meną pristato tautodailininkas, meno kūrėjas Klaidas Navickas.

Bendradarbiavimas ir ateities vizijos
Popieriaus karpinių meistras bendradarbiauja su Olandijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Japonijos popieriaus karpinių meistrais. Dalyvauja pasaulinėse parodose: „EXPO 2005“ Japonijoje, 2010 Kinijoje.
Nuo 2007 m. dalyvauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos remiamose tautodailės parodose, jo karpiniai buvo eksponuojami Maskvoje, Sankt Peterburge, Novgorode, Murmansko srityje, Lenkijoje. Rengiama metodinė medžiaga darbui su neįgaliųjų organizacijomis, katalikiškaisiais centrais. Sudaryti susitarimai su Amerikos lietuviais, dailės studentais bei besidominčiais liaudies menu dėl vasaros stažuočių.

Steigėjas
Klaidas Navickas (teisininkas, tautodailininkas, meno kūrėjas)






Stiklių g. 4, 01131 Vilnius, tel. (8 5) 212 2535, faksas (8 5) 262 9646, el.p. info@vsaa.lt