Sostinės istorinis branduolys – senamiestis kūrėsi ir formavosi Vilnios ir Neries santakoje, apsuptoje girių, kalvų ir slėnių. Amžiams bėgant tai susilydė į darnią gamtos ir čia gyvenusių žmonių kultūrinės savimonės nulemtą urbanistinę visumą. Toje vietoje kur Vilnia įteka į Nerį ir yra Vilniaus miesto pradžios vieta, V–VI a. amžiuje čia būta stambios baltų gyvenvietės.

Lietuva pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta 1009 m., o 1323m. valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas Europos rašytiniuose šaltiniuose kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė. Tuo metu Lietuva buvo paskutinė didelė pagoniška valstybė Europoje. Kunigaikštis Gediminas rašė laiškus į Europos miestus, kviesdamas į Vilnių pirklius, amatininkus ir katalikų bažnyčios atstovus.
1387 m. Lietuva tapo krikščioniška valstybe, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, susituokęs su Lenkijos karaliene, tapo Lenkijos karaliumi. Prasidėjo laipsniškas Lietuvos susiliejimas su Europa.


DAUGIAU