Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, planuodama 2014–2020 m.
ES struktūrinių lėšų paskirstymą kultūros sričiai, numato atlikti investicijų poreikio ir galimybių analizę, todėl atsakingas institucijas ir privačius subjektus paprašė iki 2014-02-17 pateikti galimų kultūros paveldo bei kultūros infrastruktūros aktualizavimo investicinių projektų aprašymus.

1994 m. Vilniaus senamiestį įrašius į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, jis įgijo išskirtinį statusą. Tarp pasaulio paveldo objektų Senamiestis kategorizuotas kaip vietovė, todėl jo apsauga turi būti teritoriškai kompleksinė ir integrali.
2008 m. sustabdžius Senamiesčio atgaivinimo „Bendruomenės ugdymo“ programos, konsolidavusios privačias ir valstybines lėšas kultūros paveldo objektų tvarkybai, finansavimą, privačių tvarkybos darbų kokybė ir apimtys ženkliai smuko. Šios programos atgaivinimas užtikrintų Senamiesčio tvarkybos tąsą ir integralumą, gyventojų pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Svarbu tai, kad finansinė parama ne tik reikiamos darbų kokybės garantas, bet ir stimulas jų apimčiai augti. Finansinės paramos skyrimo tęstinumas, ketinantiems tinkamai tvarkyti istorinius pastatus ir jų aplinką, sudarytų prielaidas stiprinti gyventojų, pastatų savininkų dėmesį, veiklumą ir atsakomybę gerinant gyvenamosios aplinkos, istorinių pastatų tvarkybos ir priežiūros kokybę.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra pateikė Ministerijai penkis projektus sisteminei Senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai. Projektai apima senamiesčio pastatų ir autentiškų paveldo vertybių,  unikalios medinės architektūros, esančios senamiesčio apsaugos zonose, tyrimus ir pavyzdinę tvarkybą. Taip pat Senamiesčio Pasaulio paveldo tyrimų ir informacijos centro bei Vilniaus  tradicinių amatų ir etnografinių verslų mokymo centro įkūrimą.