ICOMOS eksperto Dr. RAY BONDIN vizitas Vilniuje
(ataskaita)

2004 m. gruodžio 5–7 dienomis Vilniaus miesto mero prašymu ir bendru LR Kultūros ministerijos bei Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos susitarimu Vilniuje lankėsi Tarptautinės paminklų ir saugotinų vietų tarybos (ICOMOS) ekspertas Dr. Rėjus Bondinas (Ray Bondin). Jį delegavo Pasaulio paveldo miestų organizacija, vizitą Vilniuje koordinavo Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (VSAA). Dr. R.Bondin yra ICOMOS generalinio sekretoriaus pavaduotojas, ICOMOS Istorinių miestų ir kaimų mokslinio komiteto pirmininkas, Maltos paveldo tarybos narys bei Valetos atgaivinimo projekto vadovas. 2004 m. lapkričio 23–25 dienomis Vilniuje lankėsi kiti du ICOMOS ekspertai: Hansas Jakobas Roaldas (Jacob Roald) iš Norvegijos ir Margareta Ėrstrom (Margaretha Ehrstrom (ataskaita)) iš Suomijos. Tarptautinių ekspertų vizitų tikslas – įvertinti keliantį diskusijas mūsų specialistų rengiamą Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projektą ir jo atitikimą tarptautiniams reikalavimams.

R.Bondin apžiūrėjo svarbiausias ir keliančias diskusijas Vilniaus senamiesčio vietas, žiūrėjo senamiesčio panoramas iš svarbiausių apžvalgos taškų nuo Trijų kryžių kalno, nuo Subačiaus gatvės ir Šeškinės kalvų. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje ekspertas susipažino su Vilniaus savivaldybės parengtu Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projektu bei Kultūros vertybių apsaugos departamento parengtu Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu, jam buvo pristatytas detaliojo plano viešo pristatymo procesas. Dr. R.Bondin taip pat susitiko su Vilniaus miesto meru ir Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovais.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūroje ekspertas diskutavo su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Lietuvos nacionalinio ICOMOS komiteto bei Lietuvos restauratorių sąjungos atstovais, o vėliau – su Senamiesčio, Užupio ir Žvėryno bendruomenių atstovais. Dr. Bondin nuomone problematiškiausi klausimai senamiestyje yra daugiaaukščių pastatų statyba senamiesčio apsaugos zonose, sunaikintų pastatų atstatymas ir žaliosios bendro naudojimo erdvės. ICOMOS ekspertas teiravosi mūsų specialistų, koks yra jų požiūris į atstatymą ir kitas problemas. ICOMOS atstovai sakė, kad XIX a. ar pokario metais nugriautų kvartalų ar pastatų atstatymas sustiprintų buvusį senamiesčio urbanistinio audinio vientisumą, atstatymo idėja formavosi ilgus metus, rengiant ankstesnius senamiesčio regeneravimo projektus, ir, jų manymu, atstatymas yra tikslingas kai kuriose senamiesčio vietose, būtinai atlikus reikiamus mokslinius tyrimus. Tačiau, Lietuvos ekspertų nuomone, tuo klausimu trūksta vieningos koncepcijos, viskas atidedama spręsti vėlesniam laikui. Lietuvos nacionalinis ICOMOS komitetas protestavo dėl daugiaaukščių statybos senamiesčio apsaugos zonoje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl statybų dešiniajame Neries krante, ICOMOS vietiniai ekspertai mano, kad dabar geriau jau koncentruoti daugiaaukščių statybą vienoje miesto vietoje, negu juos išsklaidyti po įvairias vietas.

Bendruomenės atstovai išsakė jiems skaudžiausias problemas. Manoma, kad Senamiesčio detalusis planas nesprendžia padidėjusio tankumo, aukštingumo ir eismo problemų, specialistai nesugeba aiškiai pristatyti detaliojo plano visuomenei, valstybės ir savivaldybės pareigūnai nuolaidžiauja verslo interesams ir nepajėgūs kontroliuoti savavališkų statybų. Didelį susirūpinimą visuomenei sukėlė Bazilijonų vienuolyno priestato statybos projektas Arklių gatvėje ir Malūnų gatvės pastato sienos nugriovimas. Rūpestį kelia ir istorinių žydų kvartalų atstatymo idėjos, nes žmonės nelabai gali įsivaizduoti, kas iš tikrųjų bus pastatyta buvusių pastatų vietoje ir ar tai nebus istorinė falsifikacija? Bendruomenės atstovų nuomone, visuomenės nuomonės nepaisoma, ir vienintelis išsigelbėjimas – informuoti UNESCO, kokie pokyčiai vyksta senamiestyje.

Dr. Ray Bondin sakė, kad iš tiesų, kiek jam teko susipažinti, mūsų įstatyminėje bazėje paveldosaugos klausimais trūksta aiškumo, aiškaus atsakomybės pasidalijimo. Jis labai vertina visuomenės dalyvavimo svarbą ir jų išsakytas mintis ir mano, kad žmonės turi vis daugiau įtakoti istorinių centrų tvarkymą. Dr. Bondin nuomone, Vilniaus senamiestis turi išsaugotą dvasią, pakankamai daug išsaugotų autentiškų pastatų ir erdvių, ir naujos statybos arba atstatymai gali pakeisti miestą ne į gerąją pusę. Jis abejoja Vilniaus didžiosios sinagogos atstatymo tikslingumu, nes nėra pakankamai išlikusios dokumentacijos, labai mažai išsaugotų autentiškų elementų. Lygiai kaip ir Valdovų rūmų statyba jį stebina, ir jis nemano, kad tai gerai apgalvotas sprendimas. Jis pirmąkart susiduria su miestu, kur siūloma užstatyti jau susiformavusias žaliąsias erdves (Vokiečių gatvę, Rūdininkų skverą, Arklių gatvės skverą), ir tai jį stebina. Juk po griovimų sukurtos viešosios erdvės irgi yra miesto istorijos dalis. Bazilijonų vienuolynas yra unikalus didelis kompleksas istorinio centro branduolyje, ir jis neįsivaizduoja, kaip galėjo kilti mintis prie jo statyti šiuolaikišką priestatą. Pagarba istoriniam miestui – tai yra pagarba visam savo kraštui. Šiuolaikiniai architektai dažnai yra per daug ambicingi ir nori palikti savo ženklą istoriniame kraštovaizdyje. Architektas, norintis projektuoti istorinėje aplinkoje iš tiesų turi būti labai kuklus, labai pagarbus tai aplinkai. Teisingas požiūris į tvarkymą paveldosaugoje yra lemiamas dalykas.