Atkurti renesansiniai valdovų žiedai

Valdovų žiedai iš brangiųjų metalų, brangakmenių buvo statuso simbolis – galios, turtų ir diduomenės ženklu, turtingųjų „pasu“. Didikai kartais žiedus nešiodavo ant visų pirštų, net nykščio. Dažnai ant vieno piršto spindėdavo net keletas žiedų. LDK laikų žiedai stebina savo mažumu, matyt, XVI a. žmonių rankos buvo gerokai mažesnės nei dabar.

Jau XV a. Vilnius tapo stambiu Vidurio ir Rytų Europos auksakalystės centru. Istoriniai šaltiniai pasakoja apie Valdovų rūmuose buvusį auksakalystės centrą. XVI-XVII a. sostinėje užregistruoti 336 auksakaliai.

Sostinės kultūra ir gerovė vėl sužadino auksakalystės tradicijų atgimimą. Juvelyras Darijus Gerlikas susidomėjęs senąja auksakalystės tradicija, ėmėsi atkurti XVI a. Lietuvos valdovų renesansinius žiedus. Šis pasišventęs juvelyras, amato mokęsis Lietuvoje ir Italijoje, dalyvauja Vilniaus savivaldybės Amatų programoje. Turėdamas puikių įgūdžių ir žinių, jis greitai perprato renesanso juvelyrikos meistrų paslaptis ir sukūrė  XVI a. auksinių žiedų su brangakmeniais rekonstrukcijas. Atkurtas Žygimanto Senojo žiedas, labai panašus saugomas Vokietijoje. Remiantis šiuo žiedu ir aprašymais, meistras atkūrė prabangų žiedą su dideliu deimantu. Du žiedai rasti 1931 m. Arkikatedros Bazilikos rūsiuose po potvynio atradus Karališkąją kriptą. Vėliau šie žiedai dingo. Bendradarbiaudamas su LDK Valdovų rūmais juvelyras atkūrė šiuos žiedus pagal išlikusius aprašymus, J. Hopeno piešinius ir archyvines nuotraukas. Tai Elžbietos Habsburgaitės su penkiais deimantais ir Barboros Radvilaitės auksiniai žiedai, pastarasis ypač įdomus, su trimis brangakmeniais – deimantu, smaragdu ir rubinu. Renesanso laikais deimantas simbolizavo dvasingumą, rubinas buvo šlovės ir sėkmės simbolis, o smaragdas – taikos. Manoma, kad šį žiedą  mylimajai padovanojo Žygimantas Augustas, kuriam dirbo juvelyrikos meistrai iš Italijos bei Vokietijos. Dabar šie 2 žiedai eksponuojami  Valdovų rūmų muziejuje.

D. Gerlikas atkūrė ir Vytauto Didžiojo auksinį žiedą su perlu. Originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, kuris rastas 1969 m. Arkikatedroje Bazilikoje. Įspūdingiausia žiedo dalis yra akies lizdas iš aštuonių heraldinių lelijų su inkrustuota perlą imituojančia balto emalio akimi. Juvelyras rekonstravo dar 2 auksinius žiedus, vieną  su deimantu, kitą su rubinu, kurie galėjo priklausyti Vilniuje rezidavusiems valdovams ar jų aplinkos žmonėms. Pirmasis rastas toje vietoje, kur buvo rūmų tualetas, o antrasis tarp keramikinių indų ir koklių liekanų. Žiedų originalai saugomi Valdovų rūmų muziejuje.

Šiuo metu D. Gerlikas ugdo pameistrę juvelyrę Urtę Šmitaitę, atskleisdamas paslaptis atkuriant gotikinį žiedą su granatu, kuris istorikų nuomone, galėjo priklausyti Vytautui Didžiajam.