Davoso deklaracija ir Baukultur
Sausio 21–22 d. Davose (Šveicarijoje) įprasminant 2018-uosius metus, ES paskelbtus Europos paveldo metais, Pasaulinis ekonomikos forumas prasidėjo Europos kultūros ministrų konferencija, aptarusia kultūrinės aplinkos svarbą plėtojant kultūra grindžiamą integruotą požiūrį į užstatytą aplinką bei kultūros paveldą. Čia dalyvavo ir Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Konferencija išreiškė bendrą Europos šalių susirūpinimą dabarties iššūkiais – socialiniais ir ekonominiais pokyčiais, greitėjančia urbanizacija, periferinių rajonų mažėjimu, klimato pokyčiais ir žala aplinkai bei jų poveikiu mūsų gyvenamajai aplinkai. Šie veiksniai skatina ieškoti bendrų sprendimų ir kartu saugoti Europos užstatytos aplinkos kultūros vertybes.
Konferencija priėmė Davoso deklaraciją, akcentuojančią kultūros svarbą gyvenamajai aplinkai ir iškėlė Baukultur koncepciją. Koncepcijos prasmė apima šiuolaikinius pastatus ir kultūros paveldą, taip pat infrastruktūrą, viešąsias erdves, kraštovaizdžio projektavimą bei statybas. Iki šiol Baukultur terminas buvo naudojamas tik vokiškai kalbančiose šalyse, puoselėjusiose statybos kultūrą. Konferencijos metu pasiūlyta šį terminą vartoti ir anglų kalboje kur, neradus tinkamo vertimo, jį bendrai pateikiant kaip „statybos kultūra“. Baukultur koncepcija apima tris pagrindinius aspektus:
Esami ir naujai statomi šiuolaikiniai pastatai ir kultūros paveldas turi būti suprantami kaip viena visuma. Visa veikla, turinti poveikį urbanistinei aplinkai, įskaitant statybos meistrų tradicijas, planavimą ir infrastruktūros projektų įgyvendinimą, turi poveikį kraštovaizdžiui ir yra Baukultur išraiška. Baukultur siejasi ne tik su visa užstatyta aplinka, bet ir su visais urbanistinės plėtros procesais. Baukultur koncepcija siejasi su daugeliu veiklų ir procesų, įtakojančių aplinką, bet ji nekalba apie vertybinį vertinimą. Tuo tarpu terminas „aukštos kokybės Baukultur“ reiškia geresnės, aukštos kokybės urbanistinę aplinką. „Aukštos kokybės Baukultur“ terminas taikomas kalbant apie sąmoningus, gerai apsvarstytus, kokybiškus statybos ir kraštovaizdžio projektus, užtikrinančius kultūros verčių puoselėjimą, apimantį socialinių ir kultūrinių poreikių tenkinimą.
Baukultur uždavinys yra sukurti ir palaikyti kokybišką užstatytą aplinką; tuo pačiu gerinant gyvenimo kokybę, gerovę, socialinę sanglaudą ir socialinę integraciją. Baukultur įgalina aprūpinti prieinamais geros kokybės būstais gerose gyvybingose bendruomenėse ir sukuria pozityvią pridedamąją ekonominę vertę. Tokiu būdu Baukultur koncepcija sustiprina darnios plėtros idėją.
Šalių vyriausybės yra skatinamos kurti ir įgyvendinti naują integruotą urbanizuotos aplinkos planavimo, kūrimo ir valdymo politiką, kad būtų išsaugotas kultūros paveldas ir kartu atspindėta, gerinama dabarties statybos kultūra. Davoso deklaracija – svarbus žingsnis įgyvendinant Europos kultūros paveldo metų 2018 siekius.
Pasak eseisto Francoise Choay, kultūros paveldas yra socialinis darinys, kuris nuolatos atnaujinamas, kad žmonės ir jų kultūrinės bendruomenės pasiektų harmoningą plėtrą, įgalinančią evoliucionuoti erdvėje ir laike.
Kultūros ministrė dalyvavo Davose vykusioje Europos kultūros ministrų konferencijoje. Pirmą kartą aukščiausiu politiniu lygmeniu buvo aptarta kultūrinės aplinkos svarba, siekiant formuoti kultūra grindžiamą integruotą požiūrį į užstatytą aplinką bei kultūros paveldą.
„Svarbu priminti sau ir kitiems, kad mus supanti aplinka – miestai, pastatai ir kraštovaizdis yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje, ir su čia gyvenančiais ar juos įveiklinančiais žmonėmis. Kultūra – svarbiausias humaniškumo matmuo – suteikia mums būtinus įrankius ir metodiką, padedančius tai įvertinti“, – konferencijoje pažymėjo kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. „Kultūros paveldo objektai yra neatsinaujinantis išteklius, jie turi būti ypatingai vertinami ir saugomi. Tikiuosi, kad ši Deklaracija ir Europos kultūros paveldo metais (2018 m.) iškelti tikslai padės ir Lietuvoje sustiprinti kultūros vaidmenį, formuojant mūsų gyvenamąją aplinką“, – teigė kultūros ministrė.