Tarptautinės jaunimo dirbtuvės dėl Didžiosios sinagogos įamžinimo
Rugsėjo 2-6 d. vyko Tarptautinės jaunimo kūrybinės dirbtuvės Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo idėjoms generuoti. Jose dalyvavo akademinis jaunimas, profesoriai, praktikuojantys paveldosaugos, urbanistikos, architektūros, komunikacijos, muziejininkystės specialistai iš Lietuvos kartu su kolegomis iš Izraelio, JAV, Latvijos, Švedijos, Ukrainos. Dirbtuvių organizatorius – viešoji įstaiga Šiaurės Jeruzalė. Dirbtuvių dalyviai drauge ieškojo pagarbių bei inovatyvių vietos įamžinimo sprendimų.
Rugsėjo 3 d. agentūros salėje vyko dirbtuvių pirmasis seminaras. VSAA direktorius G. Rutkauskas pristatė įvadinį pranešimą, kuriame supažindino su Vilniaus istorinio centro kontekstu: urbanistine raida, vietovės verte bei Didžiosios sinagogos vieta Vilniaus miestovaizdyje. Jis pabrėžė, jog svarbu suvokti ne tik Sinagogos istorinę bei religinę vertę, bet ir tai, jog Sinagogos vieta šiandien randasi neeilinėje vietoje – UNESCO pasaulio paveldo vietovėje; ir tai yra labai svarbu.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vyriausioji istorikė Neringa Latvytė-Gustaitienė išsamiai pristatė pokarinę Sinagogos istoriją iki jos visiško sunaikinimo. Didžiosios sinagogos vietoje įvyko dirbtuvių dalyvių susitikimas su Vilniaus meru R. Šimašiumi. Popietinėje sesijoje seminaro dalyvius pasveikino Izraelio ambasadorius JE A. Maimon. Žymus istorijos profesorius M. Zalkin pateikė įvairius sinagogų atkūrimo ar paženklinimo pavyzdžius iš įvairių šalių ir akcentavo, jog buvę žydų istoriniai kvartalai dabar yra šiuolaikinės urbanistinės erdvės, kuriose labai svarbi yra viešoji funkcija, pritaikyta dabartiniams tų vietų gyventojams.
Dvi dienas trukusias intensyvias studentų ir profesorių diskusijas apibendrino ir komentavo kviesti politikai bei profesionalai.
Rugsėjo 6 d. įvyko baigiamasis tarptautinių studentų dirbtuvių renginys apie Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos įamžinimą. Pabrėžiant renginio svarbą, renginys vyko Vilniaus Rotušėje. 5-ios grupės pristatė idėjas kaip eksponuoti neišlikusių pastatų archeologiją, kokias naujas paskirtis suteikti šiai sakralinei vietai. Siūlytos muziejaus, bibliotekos, archyvo, informacijos ir edukacijos centro, galerijos, kavinės ir net viešbutuko funkcijos. Net 4-ios grupės siūlė palikti pokaryje statyto vaikų darželio fragmentus, manoma, kad svarbu parodyti visus istorinius sluoksnius. Sinagogos pastato vietoje siūlyta įrengti archeologinę ekspoziciją, pažymint pastato kontūrą. Fiziškai Sinagogos tūrio nesiūlė atstatyti nei viena grupė, bet buvo kelios idėjos sukurti virtualų pastato vaizdą. Skirtingų grupių vizijose atsikartojo sodo (hebr. Eden) idėja. Dirbtuvių rezultatus įvertino ir savo mintis išsakė prof. V. Landsbergis, prof. T. Venclova, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius M. Zingeris, Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių vadovai.
Prof. V. Landsbergis sakė: „Nerealu atkurti ją visą, kokia buvo, bet jei iškiltų bent frontonas tarp Vilniaus pastatų, būtų stebuklas. Gali būti ir virtualus atkūrimas. Žmonės keliautų į Vilnių pamatyti ne tik seno legendų miesto, bet ir pasižiūrėti, kas atsitiko, – Vilniuje vėl gyva Didžioji sinagoga! Sąmonėje ji jau atgimsta, bet Vilniaus kultūros puokštėje regimo žydų ženklo nėra“.