Vertinga Rygos patirtis
2018 02 13-14 d. Agentūros vadovas G. Rutkauskas vėl lankėsi Rygoje, kur gyvai ir nuosekliai su latvių kolegomis aptarė Rygos senamiesčio paveldo apsaugos vadybos ir praktinius reikalus.
Susitikime su Aigars Kuškis, Rygos savivaldybės Plėtros departamento direktoriaus pavaduotoju aptartas Senamiesčio apsaugos plano turinys ir taikymo praktika. A. Kuškis pasakojo, kad jų departamente 2015 m. buvo panaikintas Paveldo apsaugos skyrius, tačiau dėl paveldosaugos vadybos mieste poreikių 2018 m. vasary vėl atkurtas – dirba 5 specialistai. Jis akcentavo, kad esminių konfliktų dėl naujai statomų ar restauruojamų pastatų nekyla, nes Rygos įstatymo pagrindu nuo 2006 m. veikianti tarpžinybinė Taryba, apjungianti valstybinį, savivaldos ir visuomeninį-profesinį sektorius, profesionaliu – kritiniu dialogu, privalomomis rekomendacijomis tikslinti sprendinius ir sutartiniais sprendimais balsuojant darniai išsprendžia visas konfliktines situacijas. Jo nuomone, nuoseklus šios Tarybos sprendimų su argumentacija viešinimas ilgainiui keičia visuomenės supratimą kodėl ir kaip saugotini, tvarkytini istoriniai pastatai. Bendras supratimas kinta intensyvesnės, griežtesnės autentiškų išlikusių vertybių apsaugos bei lankstesnės menkiau vertingų, neautentiškų statinių rekonstrukcijos, pritaikant juos efektyviam šiuolaikiniam naudojimui, linkme. Šiai pažangai labai padeda savivaldybės taikoma nekilnojamo turto mokesčio lengvata, kai už gerą saugomų pastatų priežiūrą ir tvarkybą miesto Tarybos sprendimu mokestis gali būti mažinamas iki 50 %. Kartotinis šios lengvatos taikymas svarstomas kas 5 metus.
Susitikime su Dr. Juris Dambis, valstybinės kultūros paveldo inspekcijos vadovu ir jo padėjėja Agnese Rupenheite kalbėta apie Rygos senamiesčio tvarkybos praktiką. Dr.Dambis sakė, kad po 2000 m. Rygoje su UNESCO Pasaulio paveldo centro, ICCROM, ICOMOS bei Talino, Vilniaus, Minsko, Lvovo ir Kijevo paveldosaugos vadovybės atstovais priimtos Rygos Chartijos dėl kultūros paveldo objektų atkūrimo, prarastų paveldo statinių atkūrimo klausimas nebekyla – pastatai nebeatkuriami, o išimčių nuo tada neatsirado. Rygos Senamiesčio apsaugos plane apie 2000 m. atkurtieji istoriniai Juodagalvių namai įvertinti kaip vertingi, tačiau ne didžiausios vertės objektas, o tuo pat metu atkurti Savivaldybės (Rotušės) rūmai – kaip nevertingas ir galimas rekonstruoti statinys. Kadangi Dr. Dambis nuolat palaiko ryšius su Estijos ir Lietuvos kolegomis, jis mano, kad Vilniuje parengtame Specialiajame senamiesčio tvarkybos plane numatomi galimi sunykusių pastatų ar buvusių urbanistinių struktūrų atkūrimai yra atgyvenęs ir neracionalus požiūris į paveldosaugą. Panašūs požiūriai Latvijoje dominavo 2000 – 2010 m., tačiau 2005-2014 m. bėgyje Rygoje ir Latvijoje kasmet rengtų tarptautinių konferencijų, seminarų, konsultacinių misijų dėka, vietos ekspertų ir visuomenės supratimas sparčiai kito. Šiuo metu Rygoje dirbančių ekspertų tarpe įsivyrauja supratimas, kad vis didesnis dėmesys: geriausi tyrimai, konservavimas, restauravimas skirtini išlikusioms vertybėms, o menkai išlikusios ir mažiau vertingos, gali būti racionaliai pertvarkomos pagal šiuolaikinius visuomenės poreikius, laikantis tarptautinių paveldosaugos principų, naujausių rekomendacijų. Jo nuomone tokius klausimus sutartinai turi spręsti labiausiai patyrę atsakingieji urbanistikos, architektūros ir paveldosaugos profesionalai, vengiant dažniausiai paviršutinių politikų ar suinteresuotų visuomenės grupių nuomonių. Rygoje tai puikiai tvarko minėta Tarpžinybinė Taryba. Šiandien Rygos senamiesčio tvarkyba įgyvendinama laikantis istorinės išminties – vis geriau saugomi vertingiausi pastatai ir objektai, sunykusiųjų vietose statant šiuolaikinę aukštos kokybės, urbanistiškai ir funkcionaliai darnią architektūrą. Jo nuomone tai vienintelis kelias saugoti ir užtikrinti istorinio miesto vertę, jo gyvybingumą ir tęstinumą. Dr. Dambis pasiūlė Vilniaus senamiesčio apsaugos ir tvarkybos klausimus, požiūrius į tai spręsti ne uždarai: žinybiškai su vietos ekspertais, visuomenės aktyvistais, bet atvirai, analitiškai ir kritiškai, pasitelkiant autoritetingas tarptautines organizacijas ir ekspertus. Maloniai pasisiūlė dalyvauti ir bendradarbiauti Vilniuje imantis tokio pobūdžio priemonių.
A. Kuškis dovanojo tik ką iš spaustuvės atvežtą Savivaldybės išleistą proginį leidinį apie Rygos istorinį centrą, skirtą įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 20-mečiui. Dr. Dambis įteikė savo asmeniškai 2018 vasario mėnesį išleistą knygelę apie paveldosaugos istorinę raidą, esamą padėtį ir jos ateities viziją Latvijoje. Abu leidiniai išleisti tik latvių kalba, bet Agentūra ieškos lėšų jų vertimui ir skelbs savo interneto svetainėje.