Vidurio Europos regiono Pasaulio paveldo miestų organizacijos konferencijos (2003 m.)
REZOLIUCIJA


2003 metų birželio mėn. 1–3 dienomis Vilniuje įvyko pirmoji Vidurio Europos regiono Pasaulio paveldo miestų organizacijos konferencija, kurią organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, Lietuvos UNESCO Nacionalinė komisija, Lietuvos respublikos Kultūros ir Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo apsaugos departamentas. Joje dalyvavo specialistai iš Europos kultūros kelių instituto, Tarptautinis kultūros paveldo apsaugos tyrimų ir studijų centro (ICCROM), Jungtinių Tautų vystymo programos (UNDP), Pasaulio paveldo miestų organizacijos (OWHC) bei UNESCO Pasaulio paveldo centro (WHC) ir svečiai iš daugelio šalių.

Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad Pasaulio paveldo miestų organizaciją amžių sandūroje papildė nauji nariai – Vidurio Europos rytinio regiono miestai, kurie nuėjo savitą urbanistinės raidos kelią ir kurį lėmė turtinga Rytų ir Vakarų kultūrų įtaka, geopolitinės padėtis bei istorija. Šiandien šie miestai išgyvena itin intensyvų urbanistinės raidos pasikeitimų laikotarpį. XXI a. jie iš naujo atranda istorinės raidos ypatumus, juos puoselėdami kuria šiuolaikinę urbanistinę architektūrą. Taikydami naujus planavimo ir valdymo būdus ir plėsdami partnerystę tarp privataus, valstybinio ir savivaldos sektorių bei skatindami visuomenės dalyvavimą ir ugdydami vietos bendruomenes, miestai siekia išsaugoti savitumą, autentiškas kultūros vertybes, ir tradicijas.

Remdamiesi tarptautine istorinių miestų apsaugos ir šiuolaikinės urbanistinės plėtros patirtimi bei 1972 m. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos, 1985 m. Europos Tarybos Architektūros paveldo apsaugos, 1992 m. Europos Tarybos archeologijos paveldo apsaugos ir 2000 m. Europos Kraštovaizdžio konvencijomis, konferencijos dalyviai parengė REZOLIUCIJĄ.

Jos tikslai formuoti pažangesnius paveldosaugos politikos, mokslo, valdymo, teritorijų planavimo ir visuomenės dalyvavimo paveldo vertybių apsaugoje principus; kuo efektyviau taikyti miestų urbanistinės plėtros planavimo ir valdymo metodus. Konferencijos dalyviai, sutelkę dėmesį į tris aktualiausias urbanistinės paveldo apsaugos problemas ir kviesdami atsakingas regiono valstybių ir miestų savivaldybių institucijas skirti joms didesnį dėmesį, NUTARĖ:

I. Miesto urbanistinės kultūros tęstinumas ir paveldo apsauga
– Palaikyti istorinių miestų urbanistinės kultūros raidos tęstinumą, suteikiant prioritetą autentiškumo ir urbanistinio savitumo išsaugojimui.
– Daugiau dėmesio skirti ne tik istoriniams miestų centrams, bet ir už jų ribų išlikusioms urbanistinio paveldo vertybėms, tarp jų: medinei architektūrai, dvarų ir rūmų kompleksams, sodams ir parkams, istorinių priemiesčių struktūroms ir kt.
– Į miestų teritorijų plėtros planavimą ir valdymą integruoti kultūros bei gamtos paveldo apsaugą, skatinti atsakingų tarnybų bendradarbiavimą bei šį bendradarbiavimą finansuoti.
– Įgyvendinant miestų plėtros planus, siekti, kad nebūtų pažeista vietos urbanistinė architektūra ir istorinės bei šiuolaikinės statybos santykis.
– Gerinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ekonominėmis ir socialinio skatinimo priemonėmis. Daugiau dėmesio skirti miesto kraštovaizdžiui, ypač istoriniams želdynams ir parkams.
– Propaguoti integruotos paveldo apsaugos principus, remiantis teisiniais pagrindais ir teritorijų planais, bei skatinti atsakingų institucijų ir visuomenės bendradarbiavimą.
– Plėtros ir paveldo apsaugos prioritetus būtina nustatyti, remiantis viešumo principais ir dalyvaujant specialistams, investuotojams ir gyventojams.
– Atgaivinant istorinius miestų centrus, skatinti tradicijų perteikimą visuomenei.
– Viešai skelbti įgyvendintų vertingų naujos statybos pastatų ir restauravimo projektų autorius.

II. Valstybės, savivaldybių bei visuomenės vaidmuo, tvarkant istorinius miestus
– Valstybės ir savivaldybių institucijos turi vadovautis moderniomis teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis, kad būtų galima informuoti bendruomenę urbanistinio planavimo klausimais.
– Užtikrinti politikų ir valdininkų, kurie priima sprendimus integruotos urbanistinės paveldo apsaugos valdymo klausimais, o taip pat suinteresuotų visuomeninio ir privataus sektorių atstovų mokymą bei švietimą.
– Skatinti valstybės ir savivaldybių valdininkų bei vietos bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą, rengiant bendrus seminarus, viešus urbanistinės paveldosaugos ir planavimo sričių pristatymus bei aptarimus.
– Užtikrinti pastovų informacijos, susijusios su integruota urbanistine paveldo apsauga, platinimą visomis viešojo informavimo priemonėmis.
– Valstybės ir savivaldybių institucijos, bendradarbiaudamos su vietos ir užsienio bendruomenėmis, turi šiuolaikinėmis priemonėmis vystyti istorines miesto tradicijas.

III. Istoriniai miestai: senovė ir šiuolaikiškumas
– Užtikrinti šiuolaikinės statybos darną istoriniame urbanistiniame kontekste, bei stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų projektavimo ir įgyvendinimo kontrolę.
– Sudaryti projektavimo ir urbanistinių vertybių apsaugos rekomendacijas, kurios užtikrintų aukštą statybos ir restauravimų darbų kokybę. Būtina aiškiai diferencijuoti, kaip ir kada galima panaudoti naujas ir senas technologijas bei medžiagas, ypač, kai tvarkomi istoriniai pastatai. – Valstybės ir savivaldybių institucijų priimti sprendimai dėl naujos statybos, istorinių pastatų restauravimo ar atkūrimo istoriniuose miestų centruose turi būti pagrįsti išsamiais moksliniais tyrimais ir viešai bei skaidriai aptarti visuomenėje.

RESOLUTION
of the Central Europe Regional Conference of the Organisation of World Heritage Cities (2003)


For the first time, on 1–3 of June 2003, the Central Europe Regional Conference of the Organisation of World Heritage Cities was hosted in Vilnius. The Organisers of the Conference were: Vilnius City Municipality, Vilnius Old Town Renewal Agency, the Lithuanian National Commission for UNESCO, the Minister of Culture, the Minister of Environment of the Lithuanian Republic, and the Department of Cultural Heritage Protection. The participants came from Belarus, Estonia, Greece, Latvia, Lithuania, Poland, Scotland, Ukraine, together with professionals from the European Institute for Cultural Routes, the International Centre for the Study of the Preservation and Restoration of Cultural Property (ICCROM), the United Nations Development Programme (UNDP), the Organisation of World Heritage Cities (OWHC), and the UNESCO World Heritage Centre (WHC).

The participants of the Conference emphasised that, at the threshold of the new century, the Organisation of World Heritage Cities was joined by newly designated historic cities from the Eastern region of Central Europe. Historically, these cities are a rich mix of Eastern and Western cultures which, together with their geopolitical situation, determined their unique way of urban development. These Cities are now in a period of rapid urban development and change. The 21st century allows them to re-discover the characteristics of their historic development, to preserve them and to create a modern architectural-urban character. By applying a new approach to planning and management that incorporates a positive dialogue and interaction between private, state and municipal sectors, community development, these cities seek to preserve their uniqueness as expressed by their unique character of authentic cultural values, traditions and knowledge.

Drawing on the international experience of the preservation of historic cities and modern development and referring to the main international documents, the UNESCO Convention Concerning the Protection of the World Cultural and Natural Heritage (1972), the Convention for the Protection of the Architectural Heritage of Europe (1985), the European Convention on the Protection of the Archaeological Heritage (1992), and the European Landscape Convention (2000), - the conference participants prepared this RESOLUTION.


The purpose of the resolution is to articulate the political, scientific, management and resident community's views on the key conservation principles and to recommend that these principles are implemented within urban development policy, planning and management. The participants of the Conference focused on three themes that are key to urban conservation and, inviting responsible state and municipal institutions of the region to receive, HAVE RESOLVED:

I. The continuity of urban culture and heritage conservation
– To underpin the continuity of urban culture in historic cities by prioritising the protection of authenticity and integrity of urban uniqueness
To pay more attention to cultural heritage outside the historic city boundaries: the vernacular architecture, complexes of estates and palaces, gardens and parks, etc. - structures of historic suburbs.
– To integrate the protection and use of cultural and natural heritage with the city management activities by improving planning, financing and contacts between the protection services.
– To search for a harmonious relationship between historic and modern building, not to disturb the local urban-architectural character by planning and implementing modern urban infrastructure development.
– To encourage the protection of the cultural and natural heritage by the use of financial incentives for owners, users and investors.
– To pay more attention to the landscape values of the whole city, particularly historic gardens and parks.
– To promote the incorporation of integrated conservation principles into the legal base and territorial planning, by encouraging co-operation between national, municipal institutions and the community.
– To agree priorities with the full participation of professionals, investors and residential communities.
– To encourage the continuity of traditional historic handcrafts knowledge and practices and utilise them in the revitalisation of the city.
– To adopt the practice of publishing the authorship of new buildings and restoration projects that achieve the required quality.

II. Role of national or local governments and communities in managing historic cities
– State and municipal institutions should establish relevant (in time and capacity) legal and organisational frameworks to provide regular information and undertake awareness raising and consultation on the issue of urban planning decision making.
– To ensure regular training/ awareness raising for politicians and decision makers in integrated urban conservation management alongside with civic society and other public and private stake holders.
– To improve confidence between state and municipal authorities and local communities by holding participative common seminars, workshops, public presentations and open debates in urban conservation and planning.
– To encourage the steady dissemination of information on integrated urban conservation by using diverse and appropriate medium.
– State and municipal institutions in the co-operation with local and foreign communities should support and develop the traditions of historic cities in modern ways.

III. Historic cities: old and modern
– State and municipal institutions need to strengthen the regulatory framework for urban design and project implementation in designated historic areas to ensure harmony between modern construction and the historic urban context.
– State and municipal institutions need to devise regulations that include urban design and conservation guidance to ensure high quality construction and restoration work. Clear guidelines on the use of technology and materials should be evident, in particular the promotion of the use of traditional materials and techniques in the maintenance of historic properties.
– All state and municipal decision making on new construction, historic buildings restoration or reconstruction in historic cities centres should be based on wide scientific research and evidence based to give transparency.

THE RIGA CHARTER
On Authenticity and Historical Reconstruction in Relationship to
Culture Heritage