1776 m. garsaus meistro iš Karaliaučiaus Adamo Gottlobo Casparini pastatyti Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonai vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos kultūros paminklų.
1.
Kas buvo Casparini, jo veikla
XVII XVIII a. Europoje buvo gerai žinoma vargonų meistrų Casparini pavardė.
Pirmasis žinomas šios giminės atstovas buvo vargonų meistras Adam Casparas,
gyvenęs ir dirbęs Silezijoje XVII a. I p. Ypač plačiai buvo žinomas jo sūnus
Johannas (1623 1706). Jaunas atvykęs į Italiją, ten jis dirbo daugelį metų,
net savo vardą bei pavardę pakeitė pasivadino Eugenu Casparini. Šiuo vardu
jis ir įėjo į Europos vargonų kultūros istoriją. E. Casparini pagarsėjo kaip
išmoningas, pilnas idėjų meistras. Jis italų vargonų tradicijas praturtino
Vidurio Europos pasiekimais ir atvirkščiai parnešė į Vidurio Europą saulėtos
Italijos vargonų ypatumus. Pasižymėjo E. Casparini ir kaip naujų konstrukcijų
vargonų išradėjas. Savo kūrybinę dvasią jis perdavė sūnui Adamui Horacijui
(1676 1745) bei anūkui Adamui Gottlobui (1715 1788). Šis, kaip ir jo senelis,
pasižymėjo ryškiu charakteriu. Jaunystėje pasimokęs tėvo dirbtuvėje, vėliau
padirbėjęs pas kitus žymius to meto meistrus, tame tarpe pas garsųjį Heinrichą
Gottfriedą Trostą (1681-1759), 1742 m. pelnė privilegijuoto dvaro vargonų
meistro titulą Karaliaučiuje. Karaliaučiuje ir aplinkinių miestų bei kaimų
bažnyčiose jis pastatė kelias dešimtis vargonų, amžininkų labai aukštai įvertintų.
Kelis vargonus pastatė ir Lietuvoje. Deja, laikas Casparini giminės kūriniams
buvo negailestingas. Iki mūsų dienų išliko tik kelių vargonų fragmentai. Vienintelis
išlikęs beveik nepakeistas ir nesudarkytas šios garsios, Europos kultūrai
daug nusipelniusios, giminės kūrinys stovi Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje.
2.
Apie vargonus
Vargonai turi du manualus ir pedalus, 31 registrą bei tris pagalbinius
įrenginius: akustinį būgną, skambučius ir dvejų su puse oktavos kariljoną.
Pagal tą metą tai buvo didelis instrumentas. Vargonų korpusą A. G. Casparini
dirbo vietos meistrams talkininkaujant. Jo fasadą grakščiais barokiniais drožiniais
išpuošė taip pat vietos meistrai. Vilniaus skulptorių rankos sukūrė ir karaliaus
Dovydo bei septynias angelų skulptūras, apvainikuojančias visą fasadą. Vargonų
fasadas, tiek korpuso rėmai, tiek drožiniai bei skulptūros, buvo nudažyti
keliomis spalvomis bei paauksuoti. Vėliau, per du su viršum šimtmečius fasadas
nekartą buvo perdažytas, tačiau restauratoriams pavyko vėlesnius sluoksnius
pašalinti ir atidengti pirmykštę dramblio kaulo spalvą. Vargonų įranga oro
skirstymo dėžės, mechanikos detalės, klaviatūros, vamzdžiai buvo pagaminta
Karaliaučiuje ir atvežta į Vilnių.
Visi vargonai padirbti iš rinktinių medžiagų. Tai, kas vadinama vargonų širdimi
- oro skirstymo dėžės, mechanika yra ąžuoliniai, korpusas ir medžio vamzdžiai
pušiniai. Klaviatūros buvo dengtos juodmedžiu. Nors jos neišliko, tačiau
buvo atkurtos pagal originalios A. G. Casparini darbo klaviatūros likučius,
saugomus Bartuose (dab. Lenkijoje).
Metaliniai vargonų vamzdžiai padirbti iš alavo ir švino lydinio. Fasado vamzdžiams
panaudotas beveik grynas labai geros rūšies alavas, todėl jie yra skambūs,
tvirti ir dailaus atspalvio. Vamzdžiams, kurie yra vargonų viduje, panaudotas
žemesnio procento lydinys. Jame yra daugiau švino, metalas minkštesnis, tačiau
skarda gana stora. Todėl šie vamzdžiai yra tiek tvirti, kad iki šiol puikiausiai
išsilaikė.
Neišliko šiuose vargonuose tik vieno, liežuvėlinio registro Vox Humana
vamzdžiai. Jis bus atkurtas pasiremiant kitų to meto Lietuvos meistrų pavyzdžiais.
Šio registro atkūrimas įtrauktas į tarptautinę Truesound programą, finansuojamą
Europos Komisijos. Plačius akustinius bei metalo tyrimus atlieka net keli
moksliniai institutai Vokietijoje, Italijoje, Švedijoje, o tyrimų rezultatus
praktikoje tikrina penkios vargonų firmos iš Italijos, Olandijos, Latvijos,
Švedijos ir Lietuvos.
Žinovai labai vertina A. G. Casparini vargonų dumples, tiksliau, visą jų sistemą,
kurią sudaro šešerios pleištinės dumplės, pastatytos atskiroje patalpoje.
Yra reta, kad dumplių sistema būtų išlikusi originali, nepakeista. Taigi,
Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonai yra vertingi
ir kaip puikus muzikos instrumentas bei meno kūrinys, ir kaip technikos paminklas,
ryškiai parodantis to meto amato pasiekimus.
3.
Apie jau atliktus restauravimo darbus
Parengiamieji vargonų restauravimo darbai pradėti dar 1993 m., kuomet
grupė Lietuvos ir Švedijos istorinių vargonų specialistų nustatė pagrindinius
restauravimo principus. Restauravimo darbai buvo patikėti UAB Vilniaus vargonų
dirbtuvei.
2000 m. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia, Lietuvos kultūros ministerija
ir Geteborgo universiteto Vargonų meno centras GOArtas pasirašė bendradarbiavimo
sutartį, pagal kurią sutarta tęsti šių unikalių vargonų tyrinėjimo ir restauravimo
darbus. Į juos įtraukti pripažinti ekspertai iš Lietuvos, Švedijos, Vokietijos,
Italijos.
Švedijos pusės lėšomis padaryta išsami dokumentacija, kurios parengimas kainavo
per 500.000 Švedijos kronų. Lietuvos vyriausybė Casparini vargonų restauravimui
skyrė 540 tūkst. litų. 2000 m. pastačius pastolius buvo dezinfekuotas visas
vargonų korpusas bei medinės vargonų choro dalys, restauruota vargonų korpuso
konstrukcija. Tai kainavo 140 tūkst. litų. 2002 2003 m. restauruoti vargonų
fasado elementai: pašalinus ankstesnius dažų sluoksnius, atidengta originali
polichromija. Šie darbai kainavo 190 tūkst. litų. Taip pat restauruoti ir
rekonstruoti barokiniai drožiniai, kurie kainavo 60 tūkst. litų. 2002 2005
m. restauruotas ir pats instrumentas: dumplės, ortakiai, oro skirstymo dėžės,
atkurtos klaviatūros, mechanika. Šie darbai atsiėjo 150 tūkst. litų. 2005
m. lapkričio 29 d. buvo išbandyta mechanika ir išgirsti pirmieji garsai. Dabar
reikia restauruoti polichromiją, skulptūras, drožybą, auksuoti vargonų fasado
karnizus bei drožinius, atlikti sudėtingus vamzdyno restauravimo, intonavimo
ir reguliavimo darbus. Įtemptai dirbant visus darbus galima užbaigti per pusantrų
dvejus metus.
4.
Kokia bus A. G. Casparini vargonų restauravimo nauda ir reikšmė
Vargonai yra tradicinis Europos aukštos miesto kultūros atributas. Jų
restauravimui skirtinas išskirtinis dėmesys. Tai, kad A. G. Casparini vargonai
išliko iki mūsų dienų yra neįkainojama likimo dovana. Nedaug Europos valstybių
sostinių gali pasidžiaugti turinčios tokius senus, vertingus ir gerai išsilaikiusius
vargonus. Casparini vargonų meninę ir istorinę vertę liudija ir tai, kad garsioji
Ročesterio (JAV) universiteto Eastman School of Music, sumaniusi pasistatyti
kurių nors vertingiausių istorinių Europos vargonų kopiją, pasirinko būtent
Vilniaus A. G. Casparini šedevrą ir jau vykdo projektavimo darbus.
Nėra abejonių, kad restauravus Šventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonus, Vilnius taps reikšmingu Europos vargonų kultūros centru.
