Rūdninkų vartai

Vilniaus miesto gynybinės sienos Rūdninkų vartai buvo vienas stipriausių miesto fortifikacijų elementų. Jie kontroliavo strateginį kelią iš Lenkijos. Be to, pro šiuos vartus ėjo kelias į gyvulių turgų, buvusį apytikriai dabartinio Halės turgaus vietoje, o po miesto sienos statybos atsidūrusį jų išorėje. Vartai mūryti ant natūralaus iškyšulio, įsirėžusio į gilų Kačergos upelio slėnį; pastarąjį statytojai racionaliai panaudojo kaip gynybinį griovį. Prieš vartus, Kačergos kairiame krante buvo labai raižyta vietovė su gausybe šaltiniuotų griovų ir užpelkėjimų. Todėl, neskaitant kelio iš Krokuvos ir Rūdninkų, prie vartų buvo galima patekti tik iš pietvakarių, nuo gyvulių turgaus pusės. Ginti šioms prieigoms į pietus nuo vartų, sienos lūžio vietoje buvo pastatytas artilerijos bokštas, rašytiniuose šaltiniuose dažniausiai vadinamas „Apvaliuoju”.

Istoriniai duomenys apie vartus negausūs. Sprendžiant pagal architektūrinių tyrimų rezultatus, Rūdninkų vartai statyti kartu su miesto siena, t.y. tarp 1503 – 1522 m., tačiau pirmą kartą paminėti tik 1557 m. Iš pradžių jie buvo vieno korpuso, tūriu priminė Aušros (Medininkų) vartus, veikiausiai turėjo tris aukštus bei pastogę. Pirmame aukšte buvo pravažiavimas. Archeologinių tyrimų metu pietinėje sienoje aptikta niša sargybiniams. Kaip tuomet atrodė vartų fasadai, nežinoma. Rūdninkų traktu į Vilnių atvykstant karaliui, vartai buvo išpuošiami, o valdovas pasitinkamas dar priemiestyje ir po auksiniu baldakimu iškilmingai lydimas iki pat pilies. Panašiai, tik su mažesne pompa prie vartų buvo pasitinkami vaivados ir katalikų vyskupai.
1655 – 1661 m. karo metu vartai buvo smarkiai apgriauti, todėl 1662 – 1663 m. remontuoti. 1675 ar 1679 m. vartų pastatas rekonstruotas, prie vakarinio fasado pristatant prievartį, gal būt, keičiant ir šaudymo angų išsidėstymą. Jų išvaizda nesikeitė iki pat vartų nugriovimo. 1785 m. P.Smuglevičiaus piešinyje matomas masyvus dviejų korpusų pastatas su dviejų aukštų prievarčiu ir dvigubai aukštesne ankstyvąja dalimi. Fasadai tepapuošti ritmingai išdėstytais karnizais. Labai išsikišusio prievarčio, skirto flanginiam apšaudymui, antrame aukšte matyti apvalios šaudymo angos patrankoms. Tokios pat angos buvo senojo korpuso ketvirtame aukšte. Kitokios, pvz. rankiniams ginklams skirtos šaudymo angos piešinyje nevaizduojamos. Gal būt, kaip ir Aušros vartuose, jos buvo užmūrytos rekonstrukcijos metu.

Bėgant laikui, vartų kaip įtvirtinimų dalies reikšmė mažėjo. Dar XVII a. pabaigoje juose buvo įrengta nedidelė parduotuvė. Paskutinį kartą panaudoti vartus gynybai bandyta 1794 m. sukilimo metu. 1799 m. carinės administracijos nurodymu pradėjus ardyti miesto įtvirtinimus, miesto magistratas dėl to ne tik neprotestavo, bet juos net skatino, tikėdamasis iš šių darbų pasipelnyti. 1800 m. Rūdninkų vartai buvo nelegaliai nugriauti, o jų plytos skubiai perparduotos. Kilusį skandalą pareigūnai pasistengė užgniaužti. Šiuo metu iš vartų telikusi apatinė dalis, esanti po Rūdninkų gatvės danga