REKOMENDACIJOS TVARKANT SENAMIESTĮ

„Vilniaus Senamiestyje remontuojant ir restauruojant namus, vykdant senamiesčio atgaivinimo programą sutvarkyta daug pastatų. Vertinant pastaruju metu Senamiestyje vykdomų darbų kokybę ir lyginant ją su ankstesniais metais matyti teigiamų pokyčių, tačiau dar daug kur, vykdant darbus, nepaisoma darbų ir panaudojamu medžiagų technologijų, aukštos darbo kultūros ir kokybės reikalavimų. Daug kur naudojami originalių medžiagų pakaitai iš pigių (pvz. plastmasinių), senamiesčiui netinkančių, medžiagų. Reikia įtvirtinti nuostatas, kad senamiestyje būtų naudojamos istoriškai įsitvirtinusios originalios medžiagos (plytos, akmuo, medis, metalas) arba joms labai artimos pagal savo fizines ar regimąsias savybes. Medžiaginio autentiškumo išsaugojimas laikytinas Vilniaus senamiesčio tvarkymo darbų įgyvendinimo prioritetu.
Vilniuje vykusios regioninės konferencijos „Istorinių miestų urbanistinės kultūros tęstinumas" rezoliucijoje pažymėta, kad reikia sukurti nuostatus, kurie užtikrintų aukštą statybos ir restauravimo darbų kokybę. Siekdami atnaujinimo kokybės, didiname Senamiesčio ilgaamžiškumą ir vertę.
Remiantis Vilniaus Senamiesčio reglamentu ir atsižvelgdama į Senamiesčio atgaivinimo programos pasekmių vertinimuose buvusias pastabas dėl atliekamų darbų kokybės, VSAA pateikia rekomendacijų komplektą dėl techninių priemonių, kurių reikia imtis siekiant išvengti nekokybiškų, netvarkingų, neestetiškų ir trumpalaikių pastatų ir jų aplinkos tvarkymo rezultatų.
VSAA siūlo, kad šios rekomendacijos būtų privalomos vykdant Senamiestyje remonto darbus.

LIETAUS SURINKIMO SISTEMOS

Remontuojant pastatų fasadus ir tvarkant gatves būtina laikytis šiu principų:

1. Jei gatvėje yra įrengta lietaus kanalizacijos trasa ir šuliniai, tvarkant pastato fasadus kartu būtina remontuoti ir lietaus surinkimo sistemą, o jei ši sistema sugadinta – numatyti lėšas jos atstatymui. Visus pastato lietvamzdžius prijungti prie esamo gatvės lietaus kanalizacijos tinklo. Šiuo metu galime pamatyti daug blogų pavyzdžių, kai pastato fasaduose įrengiami nauji ar remontuojami esami lietvamzdžiai ir ne tik kad neprijungiami prie gatvėje esančios lietaus vandens nuvedimo sistemos, bet net neįrengiami vandens nuvedimo latakai.
2. Įrengiant lietaus nuvedimą tiesiai į lietaus kanalizaciją būtina įrengti ir pravalas. Jos ne tik palengvina lietaus nuvedimo sistemos eksploataciją, bet tai kartu yra ir mažoji architektūrinė detalė. Nevertėtu senamiestyje naudoti pigių šios detalės medžiagiškų pakaitalų (pvz. plastikinių pravalų), tai menkina senamiesčio vertę.
3. Jei gatvėje nėra lietaus kanalizacijos trasos ir šulinių, reikia suprojektuoti ir įrengti lietaus nuvedimo latakus šaligatviuose. Latakai turi būti tvirti ir atsparūs fizinei apkrovai. Lietvamzdžiai turi būti betarpiškai prijungti prie latakų, tada pėstiesiems nereikėtų bristi per upelius, kurie susidaro po kiekvieno lietaus, o tokių upelių ant šaligatvių atsiranda ne vienas. Tas taip pat apsaugotų pastatų cokolius nuo papildomos drėgmės. Reikėtų parinkti iš jau esančių ar suprojektuoti ir pagaminti senamiesčiui tinkamus tvirtus vandens nuvedimo latakus.
4. Kai šaligatvis siauresnis nei 1m, projektuojant ar sudarant defektinius aktus, numatyti 2–2,5m aukščio nišos lietvamzdžiui įrengimą. Kai yra esama niša, lietvamzdį įrengti joje, o ne šalia. Projektuotojai turetų patikrinti esamas ir numatomų nišų vietas ar neperšals sienos tose vietose. Jei siena plona ir gali peršalti – specialiai profiliuoti lietvamzdžius arba įrengti jų apsaugas (pageidautina dekoratyvine konstrukcija).
5. Atsižvelgti į analogiškų detalių gamybos istorinę patirtį (19a. pab. – 20a. pr. kanalizacijos šulinių dangčiai, lietvamzdžių pravalos) ir dabartinę patirtį statant žibintus ir įrengiant šulinių dangčius Gedimino pr., Katedros a., šias detales žymėti miesto herbo ženklu arba įrašu VILNIUS ir pagaminimo metais.
6. Perduoti atliktus darbus pastatą eksploatuojančiai įmonei atskiru aktu.

FASADAI

1. Siekiant apsaugoti tarpuvartes nuo mechaninių pažeidimų įrengti prie įvažiavimų į kiemus apsauginius akmeninius stulpelius (stabakūlius) ten kur jų nėra, o esamus išsaugoti, nes jie yra ne tik istorinis architekturinis palikimas, bet ir toliau atlieka savo funkciją.
2. Fasadų tinko remontui naudoti kalkinį, kaip visais istoriniais laikais, arba jį atitinkantį pagal savybes tinką. Tvarkant senųjų pastatų fasadus tinko kokybė yra pagrindų pagrindas. Dažai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į konkretaus objekto esamą stovį. Visais atvejais, tvarkant fasadus, turi būti prisilaikoma visų technologinių reikalavimų naudojamoms medžiagoms ir procesams, laikytis medžiagų suderinamumo principo. Jų nesilaikymas trumpina pastato eksploatacijos laikotarpį, mažina statinio fizinį atsparumą aplinkos poveikiui, netenka estetinio vaizdo.
3. Reklaminių stendų tvirtinimui ant fasadų naudoti tik nerūdijančias detales, nes laikui bėgant atsiranda nutekėjimų ant fasadų tose vietose kur rudyjantis metalas jungiasi su siena.
4. Norint geriau apsaugoti cokolius nuo paviršinės (lietaus, sniego) drėgmės juos tinkuoti sanuojančiu tinku arba, esant galimybei, įrengti akmeninių plokščių cokolį.
5. Esant galimybei siaurose, intensyvaus judėjimo gatvėse ar jaunimo pamėgtose senamiesčio vietose fasadus padengti specialia danga apsaugančia fasadus nuo purvo ir „graffiti".

STOGAI

1. Remontuojant pastatų stogus, išsaugoma originali danga.
2. Jei ji nėra išlikusi, remonto metu turi būti atkurta danga remiantis istoriniu charakteriu ir tyrimų išvadomis (čerpėmis, variu, dažyta skarda, jei skardos originalumą patvirtina tyrimai).
3. Vieno pastato stogo danga turi būti vienalytė, negalima naudoti skirtingų pagal formą ar dydį dangos medžiagų.
4. Atstatant stogo dangą, išimtinais atvejais gali būti naudojami tradicinių medžiagų pakaitalai, bet jų vizualinių savybių skirtumai nuo tradicinių turi būti pastebimi tik apžiūrint iš labai arti.

KIEMAI

1. Senieji riedulių ir akmens plokščių grindiniai, išlikę tarpuvartėse ir kiemuose, negali būti perdirbami, jie yra saugomi. Kiti kiemai gali būti grindžiami tašytais arba apvaliais akmenimis, betono ar klinkerio trinkelėmis bei plytelėmis, tačiau kiemo dangos charakteris turi būti artimas gatvių, bet ne šaligatvių charakteriui. Išdėstymo raštą ir spalvas taikyti prie autentišku dangų, prie konkrečios vidaus erdvės bei statinių charakterio.
2. Remontuojant kiemus šalinti esama asfalto danga, ją pakeičiant senamiesčio kiemams būdinga danga.
3. Nemažinti kiemų žaliuosius plotus. Sunykusius, ligotus ir menkaverčius želdinius šalinti, juos pakeičiant vertingesniais ar jaunais. Želdiniai, kurių šaknys ardo istorinius mūrus, yra šalinami, tačiau tuos želdinių nuostolius būtina kompensuoti kitokiu apželdinimu. Šalinamų želdinių plotas negali būti padengiamas kietosiomis dangomis.