"Vilniaus
Senamiestyje remontuojant ir restauruojant namus, vykdant senamiesčio atgaivinimo
programą sutvarkyta daug pastatų. Vertinant pastaruju metu Senamiestyje vykdomų
darbų kokybę ir lyginant ją su ankstesniais metais matyti teigiamų pokyčių,
tačiau dar daug kur, vykdant darbus, nepaisoma darbų ir panaudojamu medžiagų
technologijų, aukštos darbo kultūros ir kokybės reikalavimų. Daug kur naudojami
originalių medžiagų pakaitai iš pigių (pvz. plastmasinių), senamiesčiui netinkančių,
medžiagų. Reikia įtvirtinti nuostatas, kad senamiestyje būtų naudojamos istoriškai
įsitvirtinusios originalios medžiagos (plytos, akmuo, medis, metalas) arba
joms labai artimos pagal savo fizines ar regimąsias savybes. Medžiaginio autentiškumo
išsaugojimas laikytinas Vilniaus senamiesčio tvarkymo darbų įgyvendinimo prioritetu.
Vilniuje
vykusios regioninės konferencijos "Istorinių miestų urbanistinės kultūros
tęstinumas" rezoliucijoje pažymėta, kad reikia sukurti nuostatus, kurie užtikrintų
aukštą statybos ir restauravimo darbų kokybę. Siekdami atnaujinimo kokybės,
didiname Senamiesčio ilgaamžiškumą ir vertę.
Remiantis Vilniaus Senamiesčio reglamentu ir atsižvelgdama į Senamiesčio atgaivinimo
programos pasekmių vertinimuose buvusias pastabas dėl atliekamų darbų kokybės,
VSAA pateikia rekomendacijų komplektą dėl techninių priemonių, kurių reikia
imtis siekiant išvengti nekokybiškų, netvarkingų, neestetiškų ir trumpalaikių
pastatų ir jų aplinkos tvarkymo rezultatų.
VSAA siūlo, kad šios rekomendacijos būtų privalomos vykdant Senamiestyje remonto
darbus.
LIETAUS
SURINKIMO SISTEMOS
Remontuojant pastatų fasadus ir tvarkant gatves būtina laikytis šiu principų:
1.
Jei gatvėje yra įrengta lietaus kanalizacijos trasa ir šuliniai, tvarkant
pastato fasadus kartu būtina remontuoti ir lietaus surinkimo sistemą, o jei
ši sistema sugadinta - numatyti lėšas jos atstatymui. Visus pastato lietvamzdžius
prijungti prie esamo gatvės lietaus kanalizacijos tinklo. Šiuo metu galime
pamatyti daug blogų pavyzdžių, kai pastato
fasaduose įrengiami nauji ar remontuojami esami lietvamzdžiai ir ne tik kad
neprijungiami prie gatvėje esančios lietaus vandens nuvedimo sistemos, bet
net neįrengiami vandens nuvedimo latakai.
2. Įrengiant lietaus nuvedimą tiesiai į lietaus kanalizaciją būtina įrengti
ir pravalas. Jos ne tik
palengvina lietaus nuvedimo sistemos eksploataciją, bet tai kartu yra ir mažoji
architektūrinė detalė. Nevertėtu senamiestyje naudoti pigių šios detalės medžiagiškų
pakaitalų (pvz. plastikinių pravalų), tai menkina senamiesčio vertę.
3. Jei gatvėje nėra lietaus kanalizacijos trasos ir šulinių, reikia suprojektuoti
ir įrengti lietaus nuvedimo latakus šaligatviuose. Latakai turi būti tvirti
ir atsparūs fizinei apkrovai. Lietvamzdžiai turi būti betarpiškai prijungti
prie latakų, tada pėstiesiems nereikėtų bristi per upelius, kurie susidaro
po kiekvieno lietaus, o tokių upelių ant šaligatvių atsiranda ne vienas. Tas
taip pat apsaugotų pastatų cokolius nuo papildomos drėgmės. Reikėtų parinkti
iš jau esančių ar suprojektuoti ir pagaminti senamiesčiui tinkamus tvirtus
vandens nuvedimo latakus.
4. Kai šaligatvis siauresnis nei 1m, projektuojant ar sudarant defektinius
aktus, numatyti 2-2,5m aukščio nišos lietvamzdžiui įrengimą. Kai yra esama
niša, lietvamzdį įrengti joje, o ne šalia. Projektuotojai turetų patikrinti
esamas ir numatomų nišų vietas ar neperšals sienos tose vietose. Jei siena
plona ir gali peršalti - specialiai profiliuoti lietvamzdžius arba įrengti
jų apsaugas (pageidautina dekoratyvine konstrukcija).
5. Atsižvelgti į analogiškų detalių
gamybos istorinę patirtį (19a. pabaigos - 20a. pradžios kanalizacijos šulinių
dangčiai, lietvamzdžių pravalos) ir dabartinę patirtį statant žibintus ir
įrengiant šulinių dangčius Gedimino pr., Katedros a., šias detales žymėti
miesto herbo ženklu arba įrašu VILNIUS ir pagaminimo metais.
6. Perduoti atliktus darbus pastatą eksploatuojančiai įmonei atskiru aktu.
FASADAI
1.
Siekiant apsaugoti tarpuvartes nuo mechaninių pažeidimų įrengti prie įvažiavimų
į kiemus apsauginius akmeninius stulpelius (stabakūlius) ten kur jų nėra,
o esamus išsaugoti, nes jie yra ne tik istorinis architekturinis palikimas,
bet ir toliau atlieka savo funkciją.
2. Fasadų tinko remontui naudoti kalkinį, kaip visais istoriniais laikais,
arba jį atitinkantį pagal savybes tinką. Tvarkant senųjų pastatų fasadus tinko
kokybė yra pagrindų pagrindas. Dažai turėtų būti parenkami atsižvelgiant į
konkretaus objekto esamą stovį. Visais atvejais, tvarkant fasadus, turi būti
prisilaikoma visų technologinių reikalavimų naudojamoms medžiagoms ir procesams,
laikytis medžiagų suderinamumo principo. Jų nesilaikymas trumpina pastato
eksploatacijos laikotarpį, mažina statinio fizinį atsparumą aplinkos poveikiui,
netenka estetinio vaizdo.
3. Reklaminių stendų tvirtinimui ant fasadų naudoti tik nerūdijančias detales,
nes laikui bėgant atsiranda nutekėjimų ant fasadų tose vietose kur rudyjantis
metalas jungiasi su siena.
4. Norint geriau apsaugoti cokolius nuo paviršinės (lietaus, sniego) drėgmės
juos tinkuoti sanuojančiu tinku arba, esant galimybei, įrengti akmeninių plokščių
cokolį.
5. Esant galimybei siaurose, intensyvaus judėjimo gatvėse ar jaunimo pamėgtose
senamiesčio vietose fasadus padengti specialia danga apsaugančia fasadus nuo
purvo ir "graffiti".
STOGAI
1.
Remontuojant pastatų stogus, išsaugoma originali danga.
2. Jei ji nėra išlikusi, remonto metu turi būti atkurta danga remiantis istoriniu
charakteriu ir tyrimų išvadomis (čerpėmis, variu, dažyta skarda, jei skardos
originalumą patvirtina tyrimai).
3. Vieno pastato stogo danga turi būti vienalytė, negalima naudoti skirtingų
pagal formą ar dydį dangos medžiagų.
4. Atstatant stogo dangą, išimtinais atvejais gali būti naudojami tradicinių
medžiagų pakaitalai, bet jų vizualinių savybių skirtumai nuo tradicinių turi
būti pastebimi tik apžiūrint iš labai arti.
KIEMAI
1.
Senieji riedulių ir akmens plokščių grindiniai, išlikę tarpuvartėse ir kiemuose,
negali būti perdirbami, jie yra saugomi. Kiti kiemai gali būti grindžiami
tašytais arba apvaliais akmenimis, betono ar klinkerio trinkelėmis bei plytelėmis,
tačiau kiemo dangos charakteris turi būti artimas gatvių, bet ne šaligatvių
charakteriui. Išdėstymo raštą ir spalvas taikyti prie autentišku dangų, prie
konkrečios vidaus erdvės bei statinių charakterio.
2. Remontuojant kiemus šalinti esama asfalto danga, ją pakeičiant senamiesčio
kiemams būdinga danga.
3. Nemažinti kiemų žaliuosius plotus. Sunykusius, ligotus ir menkaverčius
želdinius šalinti, juos pakeičiant vertingesniais ar jaunais. Želdiniai, kurių
šaknys ardo istorinius mūrus, yra šalinami, tačiau tuos želdinių nuostolius
būtina kompensuoti kitokiu apželdinimu. Šalinamų želdinių plotas negali būti
padengiamas kietosiomis dangomis.