Vilniaus miesto gynybinės sienos Rūdninkų vartai buvo vienas stipriausių miesto fortifikacijų elementų. Jie kontroliavo strateginį kelią iš Lenkijos. Be to, pro šiuos vartus ėjo kelias į gyvulių turgų, buvusį apytikriai dabartinio Halės turgaus vietoje, o po miesto sienos statybos atsidūrusį jų išorėje. Vartai mūryti ant natūralaus iškyšulio, įsirėžusio į gilų Kačergos upelio slėnį; pastarąjį statytojai racionaliai panaudojo kaip gynybinį griovį. Prieš vartus, Kačergos kairiame krante buvo labai raižyta vietovė su gausybe šaltiniuotų griovų ir užpelkėjimų. Todėl, neskaitant kelio iš Krokuvos ir Rūdninkų, prie vartų buvo galima patekti tik iš pietvakarių, nuo gyvulių turgaus pusės. Ginti šioms prieigoms į pietus nuo vartų, sienos lūžio vietoje buvo pastatytas artilerijos bokštas, rašytiniuose šaltiniuose dažniausiai vadinamas Apvaliuoju.
Istoriniai duomenys apie
vartus negausūs. Sprendžiant pagal architektūrinių tyrimų rezultatus, Rūdninkų
vartai statyti kartu su miesto siena, t.y. tarp 1503 1522 m., tačiau pirmą
kartą paminėti tik 1557 m. Iš pradžių jie buvo vieno korpuso, tūriu priminė
Aušros (Medininkų) vartus, veikiausiai turėjo tris aukštus bei pastogę. Pirmame
aukšte buvo pravažiavimas. Archeologinių tyrimų metu pietinėje sienoje aptikta
niša sargybiniams. Kaip tuomet atrodė vartų fasadai, nežinoma. Rūdninkų traktu
į Vilnių atvykstant karaliui, vartai buvo išpuošiami, o valdovas pasitinkamas
dar priemiestyje ir po auksiniu baldakimu iškilmingai lydimas iki pat pilies.
Panašiai, tik su mažesne pompa prie vartų buvo pasitinkami vaivados ir katalikų
vyskupai.
1655 1661 m. karo metu vartai buvo smarkiai apgriauti, todėl 1662 1663
m. remontuoti. 1675 ar 1679 m. vartų pastatas rekonstruotas, prie vakarinio
fasado pristatant prievartį, gal būt, keičiant ir šaudymo angų išsidėstymą.
Jų išvaizda nesikeitė iki pat vartų nugriovimo. 1785 m. P.Smuglevičiaus piešinyje
matomas masyvus dviejų korpusų pastatas su dviejų aukštų prievarčiu ir dvigubai
aukštesne ankstyvąja dalimi. Fasadai tepapuošti ritmingai išdėstytais karnizais.
Labai išsikišusio prievarčio, skirto flanginiam apšaudymui, antrame aukšte
matyti apvalios šaudymo angos patrankoms. Tokios pat angos buvo senojo korpuso
ketvirtame aukšte. Kitokios, pvz. rankiniams ginklams skirtos šaudymo angos
piešinyje nevaizduojamos. Gal būt, kaip ir Aušros vartuose, jos buvo užmūrytos
rekonstrukcijos metu.
Bėgant laikui, vartų kaip įtvirtinimų dalies reikšmė mažėjo. Dar XVII a. pabaigoje
juose buvo įrengta nedidelė parduotuvė. Paskutinį kartą panaudoti vartus gynybai
bandyta 1794 m. sukilimo metu. 1799 m. carinės administracijos nurodymu pradėjus
ardyti miesto įtvirtinimus, miesto magistratas dėl to ne tik neprotestavo,
bet juos net skatino, tikėdamasis iš šių darbų pasipelnyti. 1800 m. Rūdninkų
vartai buvo nelegaliai nugriauti, o jų plytos skubiai perparduotos. Kilusį
skandalą pareigūnai pasistengė užgniaužti. Šiuo metu iš vartų telikusi apatinė
dalis, esanti po Rūdninkų gatvės danga