Rūdninkų
vartai
Vilniaus
miesto gynybinės sienos Rūdninkų vartai buvo vienas stipriausių miesto fortifikacijų
elementų. Jie kontroliavo strateginį kelią iš Lenkijos. Be to, pro šiuos
vartus ėjo kelias į gyvulių turgų, buvusį apytikriai dabartinio Halės turgaus
vietoje, o po miesto sienos statybos atsidūrusį jų išorėje. Vartai mūryti
ant natūralaus iškyšulio, įsirėžusio į gilų Kačergos upelio slėnį; pastarąjį
statytojai racionaliai panaudojo kaip gynybinį griovį. Prieš vartus, Kačergos
kairiame krante buvo labai raižyta vietovė su gausybe šaltiniuotų griovų
ir užpelkėjimų. Todėl, neskaitant kelio iš Krokuvos ir Rūdninkų, prie vartų
buvo galima patekti tik iš pietvakarių, nuo gyvulių turgaus pusės. Ginti
šioms prieigoms į pietus nuo vartų, sienos lūžio vietoje buvo pastatytas
artilerijos bokštas, rašytiniuose šaltiniuose dažniausiai vadinamas Apvaliuoju.
Istoriniai
duomenys apie vartus negausūs. Sprendžiant pagal architektūrinių tyrimų
rezultatus, Rūdninkų vartai statyti kartu su miesto siena, t.y. tarp 1503
1522 m., tačiau pirmą kartą paminėti tik 1557 m. Iš pradžių jie buvo vieno
korpuso, tūriu priminė Aušros (Medininkų) vartus, veikiausiai turėjo tris
aukštus bei pastogę. Pirmame aukšte buvo pravažiavimas. Archeologinių tyrimų
metu pietinėje sienoje aptikta niša sargybiniams. Kaip tuomet atrodė vartų
fasadai, nežinoma. Rūdninkų traktu į Vilnių atvykstant karaliui, vartai
buvo išpuošiami, o valdovas pasitinkamas dar priemiestyje ir po auksiniu
baldakimu iškilmingai lydimas iki pat pilies. Panašiai, tik su mažesne pompa
prie vartų buvo pasitinkami vaivados ir katalikų vyskupai.
1655 1661 m. karo metu vartai buvo smarkiai apgriauti, todėl 1662 1663
m. remontuoti. 1675 ar 1679 m. vartų pastatas rekonstruotas, prie vakarinio
fasado pristatant prievartį, gal būt, keičiant ir šaudymo angų išsidėstymą.
Jų išvaizda nesikeitė iki pat vartų nugriovimo. 1785 m. P.Smuglevičiaus
piešinyje matomas masyvus dviejų korpusų pastatas su dviejų aukštų prievarčiu
ir dvigubai aukštesne ankstyvąja dalimi. Fasadai tepapuošti ritmingai išdėstytais
karnizais. Labai išsikišusio prievarčio, skirto flanginiam apšaudymui, antrame
aukšte matyti apvalios šaudymo angos patrankoms. Tokios pat angos buvo senojo
korpuso ketvirtame aukšte. Kitokios, pvz. rankiniams ginklams skirtos šaudymo
angos piešinyje nevaizduojamos. Gal būt, kaip ir Aušros vartuose, jos buvo
užmūrytos rekonstrukcijos metu.
Bėgant laikui, vartų kaip įtvirtinimų dalies reikšmė mažėjo. Dar XVII a.
pabaigoje juose buvo įrengta nedidelė parduotuvė. Paskutinį kartą panaudoti
vartus gynybai bandyta 1794 m. sukilimo metu. 1799 m. carinės administracijos
nurodymu pradėjus ardyti miesto įtvirtinimus, miesto magistratas dėl to
ne tik neprotestavo, bet juos net skatino, tikėdamasis iš šių darbų pasipelnyti.
1800 m. Rūdninkų vartai buvo nelegaliai nugriauti, o jų plytos skubiai perparduotos.
Kilusį skandalą pareigūnai pasistengė užgniaužti. Šiuo metu iš vartų telikusi
apatinė dalis, esanti po Rūdninkų gatvės danga